Akivaizdu, kad miestiečiai patikėjo visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ siekiais ištraukti Kauną iš sąstingio ir neveiksnumo gniaužtų. Šiuo metu „Vieningas kaunas“ – stipri valdančiosios koalicijos jėga, į kurios siūlymus nuo pat pirmųjų darbo dienų žiūrima labai rimtai.
„Esu įsitikinęs, kad ši taryba dirba veiksmingiau ir kokybiškiau, nei ankstesnė. Daugeliu klausimų turime nuomonių įvairovę, tačiau išrenkame geriausias idėjas ir priimame teisingus sprendimus“, – kalbėjo „Vieningo Kauno“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.
Nekilnojamo turto mokesčių tarifų pakeitimai
Viename iš paskutiniųjų Kauno miesto tarybos posėdžių buvo patvirtinti 2012 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai.
„Kaune yra labai daug pastatų, kurie nėra tvarkomi. Galbūt mums reikėtų kreiptis į Seimą su pasiūlymu padidinti nekilnojamojo mokesčio tarifą iki 2 ar 3 proc. neprižiūrimiems pastatams”, – per praeitą Tarybos posėdį siūlė V. Matijošaitis.
Šią V. Matijošaičio idėją palaikė visi tarybos nariai, todėl „ Vieningo Kauno“ frakcija dar 2011 m. birželio mėnesį raštu kreipėsi į Prezidentę, į Seimą ir Vyriausybę dėl LR nekilnojamojo turto įstatymo pataisų dėl neprižiūrimų pastatų mokesčio tarifo padidinimo, nes su šia problema susiduria ir kiti miestai.
Kaune nekilnojamojo turto mokestis yra mokamas ne už visus statinius, o tik už tuos, kurie nustatyta tvarka pripažinti tinkamais naudoti (pasirašytas statybos užbaigimo aktas). Šiuo metu Kauno mieste yra statinių, kurių statyba nėra užbaigta, pastatai brangiai pardavinėjami investiciniais tikslais, į statybos darbų užbaigimą neinvestuojama, darkomas miesto vaizdas, nekilnojamojo turto mokestis nemokamas. Kaip pavyzdį galima pateikti šiuos statinius: Karaliaus Mindaugo prospekte nebaigtą statyti “Respublikos” viešbutį ar Mickevičiaus gatvėje esantį nebaigtą statyti “Britanikos” viešbutį. Šie statiniai pradėti statyti nepriklausomybės pradžioje ir statomi jau beveik 20 metų.
„Vieningo Kauno“ nuomone, tikslinga būtų leisti skaičiuoti apleistų ir neprižiūrimų statinių bei nebaigtų statyti statinių nekilnojamojo turto mokestį nuo realios kainos pvz. kainos, už kurią toks turtas yra pardavinėjamas ir buvo parduotas arba nuo vidutinės rinkos vertės nustatytos pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Turėtų būti leidžiama atlikti mokesčio perskaičiavimą už paskutinius penkerius metus nepriklausomai nuo to ar statinio statyba yra laikoma užbaigta Statybos įstatymo prasme.
„Protinga būtų savininkams mokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo Statybos darbų užbaigimo, tačiau ne vėliau kaip 5 metai nuo pirminio statybos leidimo išdavimo dienos“ – sako „Vieningo Kauno“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.
Nekilnojamojo turto mokestį tokiems statiniams galima būtų skaičiuoti pagal turto individualius vertinimus atliktus vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (tokius vertinimus turėtų užsakyti statinių savininkai).
„Esu įsitikinęs, kad tik taip besielgdami sumažintume griūvančių pastatų kiekį mieste“ – teigia V. Matijošaitis.
Atsižvelgiant į tai „Vieningas Kaunas“ inicijuoja priversti savininkus prižiūrėti nekilnojamąjį turtą bei prašo pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą leidžiantį savivaldybių taryboms nustatyti apleistiems ir neprižiūrimiems statiniams nekilnojamojo turto mokestį iki 3 procentų. Mokestį skaičiuoti pagal individualų vertinimą nuo Statybos darbų užbaigimo, tačiau ne vėliau kaip 5 metai nuo pirminio statybos leidimo išdavimo dienos.
Savivaldybė susigriebė, kad nežino ką turi
„Vieningas Kaunas“ kelia klausimą: koks ir kokios būklės turi būti miesto nekilnojamas turtas ir kaip valdomas turėtų būti ateityje?
Tikslas yra optimizuoti turto valdymo kaštus ir turėti aiškią turto valdymo schemą.
Pradžioje reikėtų inventorizuoti visą savivaldybei priklausantį ar jos kontroliuojamą turtą ir jo būklę. Reikėtų įsivardinti kokia yra turto vertė, kiek gali turto pardavimo pajamos sumažinti skolinimosi kaštus, koks yra disponuojamo turto efektyvumas, kokie yra eksploataciniai ir turto palaikymo kaštai ir tų kaštų palyginimas su rinkos vidurkiu, kokie ateityje planuojami kaštai turto būklei palaikyti, iš kokių resursų bus finansuojami?
Blaivesnės šalies link
Visuomeninis judėjimas “Vieningas Kaunas”, su nerimu stebi susiklosčiusią situaciją alkoholinių gėrimų mažmeninėje prekyboje.
Todėl “Vieningas Kaunas” inicijuoja šalies Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios, organizacijos įsitikinimų, sumažintų alkoholio vartojimą bei uždraustų prekybą kioskuose ir paviljonuose, šiuo metu save vadinančiuose “viešojo maitinimo įstaigomis”. Organizacijos įsitikinimu tokie pakeitimai teigiamai įtakotų visų Lietuvos miestų įvaizdį, sumažintų alkoholio vartojimą ir nusikaltimų skaičių.
Gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru (kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais įstatymas leidžia prekiauti kioskuose (iki 2012 m. sausio 1 d.) bei paviljonuose.
Prekyba alkoholiniais gėrimais visose mažmeninės prekybos įmonėse draudžiama nuo nuo 22 valandos iki 8 valandos. Kadangi viešojo maitinimo įstaigos nepatenka į mažmeninių prekybos įmonių sąrašą – prekyba jose yra galima be apribojimų visos paros laikotarpyje.
Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje yra nustatytas baigtinis sąrašas vietų, kuriose yra leidžiama prekiauti visokių rūšių alkoholiniais gėrimais (įstatymo 18 str.).Viena iš tokių vietų – stacionarios viešojo maitinimo įstaigos.
Tenka apgailestauti, kad dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo daugelis įmonių prisidengdamos “viešojo maitinimo įstaigomis” visos paros laikotarpiu prekiauja alkoholiniais gėrimais. Nors iš tiesų, formaliai, prekyba vykdoma kioskuose ar paviljonuose. Prie tokių įstaigų nakties metu rikiuojasi neblaivių asmenų eilės, dažnai ir grubiai pažeidinėjama viešoji tvarka. “Toleravimas to kas šiuo metu vyksta yra labai pavojingas signalas mūsų visuomenei. Juk svarbu yra sumažinti mirčių nuo alkoholio, nusikaltimų skaičių” –sako V. Matijošaitis.
“Vieningo Kauno” nuomone prekybos alkoholiniais gėrimais save vadinančiose “viešojo maitinimo įstaigose” problemą galima išspręsti uždraudžiant viešojo maitinimo įstaigoms parduoti alkoholinius gėrimus išsinešimui, t.y. nustatyti, kad gėrimai gali būti parduodami tik vartojimui vietoje.
Prekyba alkoholiniais gėrimais visose mažmeninės prekybos įmonėse draudimas nuo 20 valandos iki 8 valandos taip pat, organizacijos manymu, duotų teigiamų rezultatų alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimui bei visiems kitiems socialiniems rodikliams išvardintiems aukščiau.
Kreipimąsį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo gali rasti čia.
Kreipimąsį dėl nekilnojamojo turto mokesčių tarifų apleistiems ir neprižiūrimiems statiniams galima rasti čia.
