„Vieningo Kauno“ atstovai nepritaria šiandien Kauno taryboje svarstomai miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategijai. Visuomeninės organizacijos narių nuomone, šis dokumentas yra būtinas planuojant strateginius miesto energetikos ūkio šakos pokyčius, tačiau pastebi, jog šis energetikų darbas yra ne iki galo išdiskutuotas ir turintis daug trūkumų.
„Strategijoje numatytame miesto šilumos ūkio formavime numatytas per mažas savivaldybės vaidmuo. Miesto savivaldybė privalo ne tik modernizuoti esamas katilines, bet ir atsakingai investuoti į papildomus nuosavus pigios energetikos šaltinius. Tik turėdama ženklią dalį šilumos gamybos savo rankose, miesto savivaldybė gali diktuoti kainas Kaune. “ – teigia „Vieningo Kauno“ valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.
Centralizuoto aprūpinimo šiluma strategijai (tokiai, kokia ji buvo pateikta miesto tarybos nariams) „Vieningo Kauno“ frakcija nepritaria, nes:
1. Pateikta strategija panaši į verslo planą, naudinga tik energijos gamintojams, aprašanti kaip ir kokiais būdais didinti centralizuoto aprūpinimo šiluma kiekius. Susidaro įspūdis, jog miesto vadovai siekia patvirtinti tokią strategiją norėdami patenkinti energetikų, o ne miestiečių interesus. Apie šilumos gamintojų indėlį į šią strategiją byloja ir įvardinti galimi scenarijai: optimistiniu scenarijumi strategijos rengėjai laiko ženklų šilumos poreikio gausėjimą. Taigi paaiškėja, kad energetikams – optimistinis strategijos scenarijus tolygus miestiečių pesimistiniui scenarijui, nes šilumos poreikis Kaune didės tik tokiu atveju, jeigu vyriausybė nesugebės iš mirties taško pajudinti biudžetinių įstaigų pastatų ir daugiabučių namų modernizavimo. Kaip žinoma, auganti paklausa rinkoje didina kainą, todėl strategijoje numatytas energetikų siekis didinti šilumos tiekimo apimtis, gyventojams tik pabrangins šilumą.
2. Paruoštoje centralizuoto aprūpinimo šiluma strategijoje įvardinama, kad planuojama renovuoti po kelis šimtus daugiabučių per metus, tačiau dokumento rengėjai neįvardino realių priemonių kaip tokius užsibrėžtus tikslus įgyvendinti. Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“ dar šių metų liepos mėnesį miesto merui Andriui Kupčinskui pasiūlė konkrečią priemonę, kuri paspartintų daugiabučių modernizavimo procesą Kauno mieste. Siūlymo esmė – būsto renovavimo naštą nuo gyventojų perkelti ant savivaldybės pečių, t.y. paskolas būsto investicijoms savo vardu imtų, ne būsto savininkai, o pati savivaldybė.
3. Miesto vadovų siekis šilumos rinką padalinti mažiems tiekėjams finansinio efekto neduos – sumažinti sąskaitų už šildymą vartotojams nepavyks. Maži nepriklausomi šilumos gamintojai iš esmės tik „pasiimdami“ gamtinių dujų kainą faktiškai nemažins sąskaitų už šildymą vartotojams artimiausioje ateityje. Dar 2011 metais „Vieningas Kaunas“ pateikė siūlymus miesto vadovams, kuriuose miestui priklausančiose teritorijose galėtų atsirasti naujos biokuro katilinės, kurias vystyti turėtų ne privatūs investuotjai, o savivaldybės įmonė „Kauno energija“.
4. Pateikta strategija kelia nemažai abejonių ir dėl pateikiamų prognozių išeities duomenų. Būsimas centralizuoto aprūpinimo šiluma poreikis, kuro kainų pokyčiai ar alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo įvertinimas reikalauja ekonomikos, aplinkosaugos, socialinių sričių specialistų žinių. Deja, strategija rengta tik „siauros“ grupės energetikos specialistų, todėl socialiniai-demografiniai miesto plėtros aspektai, alternatyvių kuro rūšių kainos prognozės strategijoje prieštaringos (vietomis net skirtingos) ir verčia abejoti planuojamų scenarijų patikimumu. Būtina koreguoti strategiją derinant modelyje pateikiamas prielaidas su ekonomikos ir socialinių sričių specialistais.
