Valdančiąją koaliciją Kauno savivaldybėje sugriovė keli permainų miesto energetikos ūkyje pabūgę tarybos nariai, turintys asmeninių interesų. Tuo įsitikinęs Kauno tarybos narys, visuomeninio judėjimo “Vieningas Kaunas” įkūrėjas Visvaldas Matijošaitis.
Prie buvusios valdančiosios daugumos Kauno savivaldybėje prisijungę judėjimo “Vieningas Kaunas” atstovai siekė ištirti tikrąją situaciją energetikos ūkyje ir ieškojo galimybių atpiginti tiekiamą šilumą.
— Ką sužinojote, kai pradėjote aktyviau domėtis energetikos reikalais Kaune? — “Lietuvos rytas” pasiteiravo V.Matijošaičio.
— Pastarąjį dešimtmetį savivaldybės valdoma įmonė “Kauno energija” skyrė didžiules lėšas požeminių trasų atnaujinimui.
Per ši laikotarpį pakeista 71,8 kilometro vamzdynų, o vidutinės investicijos sudarė 18,9 milijono litų per metus.
Viskas būtų neblogai, tačiau požeminių trasų atnaujinimas yra ta sritis, kur lengviausia pasiimti pinigus ir sunkiausia susekti, kaip jie panaudoti. Viskas užkasama po žeme ir gražiai užlyginama.
Vien keičiant vamzdžius miesto šilumos ūkio neįmanoma pertvarkyti, tačiau su požeminiais darbais susiję žmonės siekia, kad didžioji dalis investicijų atitektų šiems darbams.
— Kur siūlytumėte nukreipti investicijas?
— Kaune nuo senų laikų yra išlikę “Šilko” ir “Inkaro” katilinės, kurias būtina rekonstruoti. Jos galėtų naudoti biokurą, kuris yra pigesnis kuras negu dujos.
Katilinės stovi netoli gyvenamųjų rajonų, todėl smarkiai sumažėtų nuostoliai perduodant šilumą.
“Šilko” katilinė galėtų gaminti 10 megavatų šilumos energijos, rekonstrukcijai reikėtų 6—7 mln. litų.
Rekonstruotos “Inkaro” katilinės pajėgumai būtų 20 megavatų šilumos ir 5—6 megavatai elektros energijos. Projektui reikia 60 mln. litų, tačiau galima gauti iš Europos Sąjungos fondų paramos.
Darbus reikėjo pradėti prieš penkerius metus ar dar anksčiau, tačiau šilumos gamybos įrangos atnaujinimui priešinasi žmonės, kurie didžiąją pajamų dalį gauna už požeminius darbus.
— Kodėl nepritarėte bendros bendrovių “Lietuvos energija” ir “Kauno energija” valdomos įmonės steigimui, kuri senosios Petrašiūnų elektrinės teritorijoje statytų naują kogeneracinę elektrinę?
— Pagal projektą “Lietuvos energija” turėjo valdyti 67 procentus, o “Kauno energija” — 33 procentus naujosios įmonės akcijų.
Judėjimo “Vieningas Kaunas” atstovai suabejojo, ar šiame projekte turėtų dalyvauti “Lietuvos energija”, kurios tikslas yra uždirbti pelno, tačiau ji nesuinteresuota kauniečiams tiekti kuo pigesnę šilumą.
Sumanymo galėtų imtis viena “Kauno energija”, o bankai pasiruošę skirti elektrinės statybai reikalingus 260 mln. litų.
Naudojant biokurą joje būtų gaminama 50 megavatų šilumos ir 16—17 megavatų elektros energijos.
Kartu su koalicijos partneriais pritarėme tokiam sumanymui, nusprendėme rengti teritorijos detalųjį planą, ieškoti projektuotojo ir įrangos tiekėjo.
Jeigu bankai net pakeistų savo poziciją dėl paskolos projektui, investuotojui savivaldybė būtų galėjusi pasiūlyti paruoštą detalųjį planą su realia verte.
— Kas atsitiko, kad “Kauno energijos” planai pasikeitė?
— Po poros mėnesių visi numatyti darbai sustojo ir projektas buvo pasuktas kita linkme.
Kai kas iš tuometinės koalicijos partnerių davė nurodymą “Kauno energijos” vadovams rengti sklypo nuomos konkurso sąlygas kogeneracinės elektrinės statybai.
Realūs pretendentai tokiam projektui galėtų būti Rusijos, Skandinavijos įmonės ar įtakinga vietos energetikų šeima.
Jie tikrai pastatytų elektrinę, tačiau norėtų kuo greičiau susigrąžinti investicijas ir kauniečiams pigesnės šilumos nevertėtų tikėtis.
— Kokią įtaką visam miesto energetikos ūkiui turėtų tokia kogeneracinė elektrinė?
— Vasarą ji visiškai patenkintų miesto poreikius, o šalčiausiais žiemos mėnesiais — apie 10 procentų poreikio.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad ši elektrinė taptų rimtu miesto valdžios koziriu derybose su Kauno termofikacine elektrine dėl palankesnių šilumos įsigijimo sąlygų.
Kol kas tik girdime, kaip sunku dėl to derėtis, tačiau nedaromi konkretūs žingsniai pakeisti situaciją.
Nepažeisdama sutarties su Kauno termofikacine elektrine “Kauno energija” gali iš kitų šaltinių pirkti net 20 procentų visos reikalingos šilumos.
Šiuo metu pageidavimą statyti kogeneracines elektrines Kaune yra pareiškusios 8 įmonės. Joms reikia sudaryti tinkamas sąlygas investuoti, bet tos sąlygos negali būti išskirtinės.
Kauno termofikacinę elektrinę valdantis Rusijos dujų milžinas “Gazprom” taip pat žada statyti naują elektrinę ir atpiginti šilumą.
Labai gerai, jeigu taip atsitiks. Tačiau miestui labai praverstų turėti savo katilines ir tiksliai žinoti, kiek iš tikrųjų kainuoja šiluma ir kaip atopiginti.
