Naujienos

Visvaldas Matijošaitis: Kur nuplaukia kauniečių pinigai?

2012 kovo 05

Nuotraukoje: Visvaldas Matijošaitis

Nuotraukoje: Visvaldas Matijošaitis

Spalio mėnesį pasikeitus Kauno valdančiajai daugumai,  visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai prarado savivaldybės įmonių valdybų narių vietas.  Atrodo, dabartinė dauguma miesto taryboje  nenori nei  šios organizacijos  narių patarimų, nei profesionalių specialistų pagalbos tvarkant miesto ūkį.

Tačiau  “Vieningas Kaunas” niekada nedeklaravo, kad organizacijai reikia kokių nors postų, ir esą dėl to būtinai ji sieks vėl patekti į valdančiąją koaliciją. 

Būtų gerai, jei valdžia visiems Kauno politikams būtų aktuali ne dėl noro pasipelnyti. Todėl tiek anksčiau, tiek dabar “Vieningas Kaunas” visada teiks pasiūlymus, kaip gerinti savivaldybės darbą, miesto valdymą –  kad jame skaidrumo bei viešumo būtų daugiau. Šį kartą “Vieningo Kauno” nariai, kurie dalyvavo savivaldybės įmonių valdyme,  pateiks pasiūlymų kaip galima optimizuoti įmonių veiklą ir taupyti Kauno gyventojų pinigus.

„ Daugelį darbų, kuriuos teko Taryboje nagrinėti, rodos, galima buvo padaryti daug anksčiau. O kodėl miestas nepadarė, sunku atsakyti. Gal trūko matymo į priekį, gal buvo nagrinėjami ne tie klausimai, gal nemokšiškai buvo tvarkomasi? Tačiau  ko ankstesnė valdžia nepadarė, būtinus darbus reikėtų pradėti jau šiandien“ , – teigia „Vieningo Kauno“  lyderis Visvaldas Matijošaitis.  

Anot jo, jeigu visos savivaldybės įmonės būtų valdomos profesionalių specialistų ir  taip, kaip kituose Europos miestuose,  situacija būtų visai kitokia.

„Mūsų frakcijoje yra daug žmonių, kurie yra patyrę vadovai. Mes valdome privačias įmones ir mes galėtume paimti valdyti bent tris miesto įmones ir parodyti, kaip jas reikia sutvarkyti. Tačiau tada, kai buvome valdantieji,  to padaryti nespėjome, nes gilinomės ir nagrinėjome problemas, o dabar prie valdymo mūsų tiesiog neprileidžia. Mes galime parengti įmonėse projektus ir  juos įgyvendinti. Norime miestiečiams 10 procentų atpiginti ne tik šiukšlių išvežimą, šildymą, bet norime, kad kai kur miestas ir uždirbtų“, – sako V. Matijošaitis.

Anot jo, šildymo sąskaitos neturi žmonių varyti į neviltį, kada žmogus savęs  klausia: šildytis ar valgyti? Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 10 – 20 proc, pajamų būsto šildymui išleidžia 37  proc, Lietuvos gyventojų. Taigi, į Europoje apibrėžto energetinio skurdo ribas mūsų šalyje patenka beveik 300 000 namų ūkių. O sistemingos analizės ,kaip įveikti skurdo problemas Lietuvoje  nėra.

Viena didžiausių bėdų yra ta, kad daugelis problemų sprendžiama paviršutiniškai, o darbai vyksta tik kosmetiniai. Prasta katilinių, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų būklė  lemia gerokai didesnes gyventojų išlaidas šildymui. 

„Ne paslaptis, kad didesnės ekonominės naudos galima pasiekti tik įgyvendinant kompleksinius darbus“,  –  teigia V. Matijošaitis.

Lietuvoje išlaidos šildymui yra vienos didžiausių ES, pagrindinės to priežastys: ne tik klimato sąlygos, energetiniu požiūriu prastos kokybės pastatai, bet ir dominuojantis importuojamas brangus kuras, menka vartotojų ekonominė galia bei neišnaudotos galimybės šildytis biokuru.

„Visas šias problemas jau prieš gerą dešimtmetį kompleksiškai reikėjo pradėti spręsti.   Šiuo metu turime tai,  ką turime. Tik gaila, kad šis galvos skausmas užgriuvo pačius miestiečius, tapo socialiniu, populistiniu, o rimtų analizių ir  veiksmų – mažai“ , – teigia V. Matijošaitis.

Mindaugas Šimkus, “Kauno energijos, “Kauno vandenų”, “Kauno švaros” buvęs valdybos narys:

“Kauno energijos”(KE) turimi galingumai gali aprūpinti Kauno miesto poreikį, tačiau dėl netvarkomų ir nerenovuojamų šilumos gamybos šaltinių ekonomiškai naudinga pirkti šilumą iš “Kauno Termofikacijos elektrinės” (KTE), kurios pagrindinis šilumos gamybos kuras- rusiškos dujos. Kaip žinoma, dujų kainos nuo 2005 m. pabrango 4 kartus.

Pagal sutartį ne mažiau 80 proc. šilumos energijos bendrovė turi pirkti iš KTE, tačiau sankcijos dėl sutarties nevykdymo būtų taikomos tik bendrovei nuperkant mažiau kaip 60 proc. kuro. Dabar KTE pagamina daugiau nei 90 proc. energijos.

Taigi, potencialas naudoti alternatyvius kuro šaltinius buvo visada. Tačiau tik trijose katilinėse (Girionių, Ežerėlio ir Noreikiškių) naudojamas biokuras: deginamos medžio drožlės ir biodujos.

Savivaldybėse, kurios šilumos energija gaminama iš biokuro, šilumos kaina šiuo metu apie 30 proc. mažesnė  nei gaminama iš dujų. Be to gamtines dujas pakeitus biokuru, būtų sukurta naujų darbo vietų. Dėl mažesnių šildymo kainų Lietuvoje liktų papildomų lėšų Lietuvos žmonėms. Pinigai galėtų būt išleidžiami kitoms prekėms ir paslaugoms.

Per paskutinius kelerius metus 80 proc. KE investicijų buvo kreipiamos į trasų atnaujinimą ir požeminius darbus. Per 2009 – 2010 m. bendrovė į šilumos perdavimo tinklą investavo daugiau kaip 40 mln. Lt.

Didžiausią dalį investicijų sudarė magistralinių trasų atnaujinimas. 2009 – 2010 m. į nusidėvėjusių trasų remontą iš viso bendrovė investavo 16,5 mln. Lt.

Tai ypač naudinga nuolat KE investicinius konkursus laiminčioms įmonėms, nes praktiškai neįmanoma nustatyti ar visi numatyti darbai atlikti, ar naudotos reikalingos medžiagos ir panašiai.

Tik 20 procentų investicijų buvo panaudota gamybos šaltinių atnaujinimui ir renovavimui. Be to, remontai dažniausiai buvo atliekami ne Kauno miesto, o rajono katilinėse, nes teigiama, kad trumpuoju laikotarpiu vykdyti stambias investicijas į integruoto tinklo katilines būtų buvę neracionalu.

Petras Ganiprauskas, buvęs „Kauno švaros“ valdybos pirmininkas:

„Geresniam Savivaldybės įmonių veiklos efektyvumui didžiausią žalą  daro per didelė politinių jėgų ,,meilė“ joms ir vis augantis nenumaldomas noras jas valdyti, turint lengvai nuspėjamų finansinių interesų.

Šios įmonės negali normaliai vystytis, turėti ilgalaikių strateginių tikslų. Todėl, kad nuolat,  priklausomai nuo rinkimų rezultatų ir susiformavusios daugumos, keičiasi įmonių valdybos (kai kada net kelis kartus per vieną kadenciją).

Kiekvieną kartą atėjusi nauja politinė jėga pagal savo supratimą ir, kas blogiausia, dažnai ir pagal savo siaurus politinius interesus imasi įmonės veiklos reformos. Keičiami įmonės vadovai, aukščiausio lygio specialistai atsižvelgiant į politinį lojalumą, o ne į dalykines savybes. Dėl to, kad reikia įdarbinti reikalingus žmones, kuriami nauji etatai, išplečiamas valdymo personalas, didėja jo išlaikymo kaštai.

Taip  lieka neįgyvendintos jau pradėtos realizuoti naujos idėjos, stabdomi investiciniai projektai, įmonės veikla kuriam tai laikui  sutrikdoma,  darbuotojai bijo imtis atsakomybės. Kai taip yra,  labai sunku tikėtis efektyvaus darbo.

Be to, savivaldybės įmonių veiklą ir vystymąsi stabdo sveiku protu sunkiai suvokiamas draudimas užsiimti kita komercine veikla, o atlikti tik tas funkcijas, kurias delegavo Savivaldybė.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai, bendrovė ,,Kauno švara“  turi gana neblogas specialaus transporto priemones, profesionalių darbuotojų kolektyvą ir galėtų teikti kauniečiams gerokai daugiau paslaugų  –  prižiūrėti privačias valdas, statybvietes tvarkyti, medžius genėti, atlikti operatyvius smulkius gatvių remontus, pagelbėti po eismo įvykių, nutempti transporto priemones ir kitkas.

Taip būtų geriau išnaudojama turima technika, nuolat darbu aprūpinti darbuotojai, padidėtų jų atlyginimai. Iš kitos veiklos uždirbtas pelnas leistų nekelti mokesčio už buitinių atliekų tvarkymą, bet ir atsirastų galimybė sumažinti jį mažiausia 10 procentų.

Galimybių yra daug. Tik ar šiuo metu yra  galinčių , o svarbiausia, norinčių  jas išnaudoti?“

Edita Plūkienė, AB  “Autrolis” buvusi valdybos narė:                          

„Man per trumpą laiką pavyko susipažinti su „Autrolis“  2011 metų sausio – rugsėjo mėnesių pinigų srautų judėjimo dokumentais,  2010 metų įmonės veiklos ataskaita.

Išnagrinėjus minėtus dokumentus, galima daryti prielaidą, jog išlaidas įmonėje galima dar labiau mažinti. Įmonė perka daug teisinių paslaugų, nors turi ir savo teisės skyrių. Klausimas – ką jis ten veikia ir kuo užsiima?

Nuo 2000 metų „velkasi“ dideli gamybos atsargų likučiai, kuriems sutvarkyti vis neužteko laiko. 

Didelės sumos išmokėtos neteisėtai atleistiems ir į darbą teismo sugrąžintiems darbuotojams (tai  vėlgi rodo nekompetenciją ir aplaidų teisės skyriaus ar samdytų teisininkų darbą).

Bent jau šiuos trūkumus sutvarkius, manau, būtų galima sumažinti važiavimo autobusu bilieto kainą arba sumažinti iš savivaldybės skiriamos kompensacijos už važiavimą viešuoju transportu dydį“.

dalinkitės

PRISIJUNK PRIE MŪSŲ Komandos!

ideja

Dalinkis geriausiomis idėjomis vardan Kauno

ideja

Būk aktyviausios Kauno visuomeninės organizacijos dalimi

ideja

Dalyvauk mūsų organizacijos renginiuose