Šurmuliuojanti, atvira ir vientisa erdvė – tokią Rotušės aikštės viziją sieksime įgyvendinti netolimoje ateityje. Reikia atsisakyti automobilių eismo ir parkavimo – prioritetas pėstiesiems.

Jau dabar vis daugiau aikštės ploto išnaudoja kavinių lauko terasos, kurios galėtų dar labiau plėstis. Per šventes čia gali kurtis paviljonai, turgeliai, įvairios pramogos. Visa tai suteikia gyvybės, o būtent tokia ir turi būti viena pagrindinių miesto erdvių.

Projektiniai pasiūlymai jau pristatyti visuomenei: susidėvėjusias betono plyteles pakeisti naujomis granito plokštėmis, atnaujinti aikštę juosiančią senųjų akmenų dangą. Aplink brandžius medžius architektai siūlo formuoti žalumos saleles, o ties Maironio paminklu numatytas skverelis jaukiam poilsiui. Pokyčių sulauktų ir čia trykštantys fontanai.

Atgimsta „baltąja gulbe“ vadinama Kauno rotušė. Visus darbus rangovai atlieka su nepriklausomų paveldosaugininkų priežiūra. Visus pastato aukštus sujungs liftas, vedantis iki naujo parodų paviljono palėpėje, tad į pastatą netrukdomai galės patekti ir judėjimo negalią turintys žmonės.

Po remonto čia sugrįš santuokos, įsikurs moderni Kauno miesto muziejaus ekspozicija, leisianti lankytojams interaktyviai iš arčiau pažinti miestą bei jo istoriją, „Kaunas IN“ informacijos centras ir suvenyrų parduotuvė turistams bei kavinė.

Paskutinį kartą ši reprezentacinė miesto erdvė remontuota kone prieš 200 metų, o restauruota – prieš pusę amžiaus. Vidaus patalpų restauraciją planuojama baigti 2023 m. Toliau planuose – fasado atnaujinimas ir visos Rotušės aikštės sutvarkymas.

Toliau plečiame švietimo įstaigų tinklą ten, kur jų labiausiai reikia. Šiemet prasidės didžiausio darželio statybos Romainiuose. Vijūkų g. 78 numeriu pažymėtame sklype iškils vieno aukšto, 260 vietų įstaiga.

A++ energinio naudingumo pastate suplanuotos modernios vaikų miego ir laisvalaikio erdvės, administracijos patalpos, transformuojamos salės. Lauke – žaidimų aikštelės, amfiteatras renginiams ir kitoms veikloms gryname ore.

Greta numatyta projektuoti ir pradinę mokyklą. Tuoj bus baigtas dar vienas – Jūratės gatvėje, Vilijampolėje. Iš pagrindų rekonstruotame pastate laukiama 160 mažųjų kauniečių, apie 50 darbo vietų personalui. Pernai atidarytą „nuo nulio“ pastatytą darželį Šilainiuose jau lanko 200 vaikų.

Vilijampolėje, Jūratės g. 19, baigiami rekonstrukcijos darbai – dar vienas naujas darželis Kaune „Pelėdžiukas“. Įstaigą lankys 160 mažųjų kauniečių, bus sukurta pusšimtis darbo vietų. Prie senojo pastato pristatyti du nauji dviaukščiai priestatai, įrengtas liftas. 

Modernizuotose vidaus erdvėse išsiteks vaikų žaidimo ir poilsio zonos, miegojimo, persirengimo ir maitinimo patalpos, multifunkcinės salės aktyviam auklėtinių laisvalaikiui bei personalui skirti administraciniai kabinetai. Lauke – mokomieji daržai, pavėsinės ir žaidimo aikštelės. Įstaigą planuojama atidaryti dar šiemet.

Netrukus prasidės ir didžiausio Kaune darželio statybos Romainiuose (Vijūkų g. 78). Taip pat planuojama įstaigų plėtra Aleksote.

Buvęs vaikų tuberkuliozės ligoninės-sanatorijos pastatų kompleksas Kulautuvoje (Akacijų al. 2) perėjo Kauno miesto žinion.

COVID-19 pandemijos pradžioje vos per keletą savaičių atlikti būtiniausi patalpų pritaikymo darbai, sutvarkyta aplinka – pilnai pasiruošta galimam koronavirusu sergančių gyventojų izoliavimui.

Gydomajame korpuse atnaujinti du skyriai, paruoštos lovos ir kiti reikiami baldai. 2022 metų kovą visa tai pasitarnavo priimant ir pasirūpinant iš karo niokojamos šalies į Kauną atvykusiems keliems šimtams vaikų. Saugią pastogę suradę pabėgėliai su juos lydinčiais pedagogais čia glaudėsi beveik pusmetį.

Esame numatę iš pagrindų atnaujinti šias maždaug 5000 kv. metrų ploto patalpas ir patikėti jas K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei, prižiūrinčiai garbaus amžiaus ir sunkios sveikatos būklės kauniečius.

Aleksote kuriamas naujas sporto kompleksas. Stacionarus maniežas futbolui ir regbiui iškils patogiai pasiekiamoje vietoje – Europos pr. 105A, šalia Aleksoto seniūnijos.

29 metrų aukščio pastate projektuojama šiuolaikiška infrastruktūra futbolo ir regbio treniruotėms bei varžyboms. Išskirtiniu pastato akcentu taps ant stogo įrengta apžvalgos aikštelė su vaizdu į Dariaus ir Girėno aerodromą bei Aleksoto apylinkes.

Nemuno salą ir Žemąją Fredą sujungs 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, vedantis Aleksoto link. Jis ne tik pagerins susisiekimą tarp abiejų krantų, bet ir taps nauju traukos centru:  iš čia atsivers 360 laipsnių miesto panoramos, o tilto prieigose ir prie pat vandens bus sukurtos amfiteatro tipo laisvalaikio erdvės. „TEC Infrastructure“ ir architektų komandos „KILD“  projekto įgyvendinimas prasidės vos gavus statybos leidimą ir viešojo konkurso būdu išrinkus statybos darbų rangovą.

Įsibėgėja vienas svarbiausių susisiekimo miesto infrastruktūros projektų – Pietrytinio aplinkkelio statybos.

Projektą sudaro 3 etapai. Pirmuoju įrengiamas 2 juostų 3,5 km ilgio kelias nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės ties Kauno hidroelektrine. Vėliau startuos antras etapas – Ateities plento rekonstrukcija – 2,6 km ilgio kelias nuo A1 automagistralės iki Palemono gatvės.

Trečiajame – Marijampolės plento 5,1 km atkarpos rekonstrukcija.

Užbaigus darbus, tranzitu vykstantys vairuotojai greičiau bei patogiau aplenks Kauną, o Petrašiūnuose ir dalyje Dainavos rajonų smarkiai sumažės transporto keliama triukšmo ir oro tarša.

Teritorijoje už buvusio „Merkurijaus“, tarp Laisvės alėjos ir K. Donelaičio gatvės, kyla daugiaaukštė automobilių saugykla su 250 parkavimo vietų automobiliams bei atskira erdve dviračiams. Jau iš tolo matyti penkiaaukščio konstrukcijos, fasado apdailos fragmentai. Rangovai baigė požeminės dalies sienų apibetonavimą, toliau montuojamos gelžbetoninės konstrukcijos, vyksta mūro darbai.

Kauniečiai bei miesto svečiai čia galės patogiai palikti savo transporto priemones, darbo reikalais ar laisvalaikiu atvykdami į miesto centrą. Tuo pačiu sumažės parkuojamų automobilių kiekis centrinėse miesto gatvėse.

Statybų finišas – jau šiemet!

Naujasis Kauno centras vis stipriau gręžiasi Nemuno salos link. Greta olimpinių standartų „Žalgirio“ arenos baseino ir kylančio „Mokslo salos“ muziejaus iš pagrindų atnaujinama visa parko erdvė.

Jau nutiesti takai, ruošiamasi įrengti po tris krepšinio ir paplūdimio tinklinio aikšteles, tiek pat lauko teniso kortų. Būsimos šiuolaikiškos vaikų žaidimų erdvės, nauja velotrasa, modernus apšvietimas suteiks naujos gyvybės šiam unikaliam plotui Nemuno apsuptyje. Suformuoti gėlynai, suoleliai ir amfiteatras taps patrauklia vieta poilsiui. Planuose – naujos prieplaukos įrengimas.

Palaikome šį ambicingą projektą. Esame pasirengę tęsti pradėtus darbus, tarp kurių ir naujasis pėsčiųjų bei dviračių tiltas iš salos į atgimstančią Žemąją Fredą.

Sovietmečiu statytų daugiabučių renovacija visoje Lietuvoje vyksta vangiai, o gyventojų namai nuolat sensta. Kadangi nacionalinė valdžia nesugeba parengti veikiančio plano, Kaunas turi sprendimą – transformuoti ištisus kvartalus.

Urbanistai parengė galimybių studiją. Pritarusiems pastatų renovacijai specialistai pasiūlys skirtingus inovatyvius renovacijos sprendinius – nuo paprastojo remonto iki ištisų fasadų keitimo, kardinaliai atnaujinant pastatų išvaizdą bei energinį efektyvumą.

Savo ruožtu miestas imsis kompleksinių aplinkos tvarkymo veiksmų – įrengti laisvalaikio erdves, puoselėti žalumą, pasirūpinti vietomis automobiliams.

Praėjusiais metais prasidėjęs Radvilėnų plento kapitalinis remontas įgauna vis didesnį pagreitį. Atkarpoje nuo Zoologijos sodo iki Tunelio gatvės atnaujinama važiuojamoji dalis, įrengtos pralaidos upeliui. 

Ryškiausias pokytis laukia pėsčiųjų – Ąžuolyno pusėje nutiestas šaligatvis. Tai neabejotinai užtikrins saugesnį ir nenutrūkstamą pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimą judrioje gatvėje, kur iki šiol dominuodavo automobiliai. 

Greta artėja A. Mickevičiaus slėnio sutvarkymas, tad naujai atgijusi erdvė bus patogiai pasiekiama naujai įrengtais laiptais leidžiantis šlaitu iš Ąžuolyno.

Dainavos, Draugystės parkai jau puošia vieną tankiausiai apgyvendintų miesto mikrorajonų. Tačiau tai – tik įžanga. Sieksime ir toliau pateisinti žalio miesto statusą suteikiant dar daugiau žalumos visame Kaune.

Turime originalų tikslą – dauboje išsidėsčiusią erdvę priešais „Girstutį“ ir šalia daugiabučių paversti saugiu vaikų parku. 2,6 ha ploto teritorija būtų pritaikyta įvairių amžiaus grupių mažiesiems kauniečiams. Planuojama iš pagrindų tvarkyti takus, įrengti mažosios architektūros elementus, atnaujinti apšvietimą, sukurti atskiras erdves žaidimams ir sportui.

Pokyčiai laukia ir netoliese esančio Gričiupio parko.

Iki šiol neoficiali, tačiau daugelio pamėgta maudynių vieta – Vaišvydavos karjeras – turi sulaukti deramo dėmesio. Inicijavome šioje teritorijoje parko ir pliažo įrengimą.

Šiuo metu jau atliekama teritorijos sutvarkymo techninio projekto ekspertizė, artėja statybos leidimo išdavimas. Kauniečiai nusipelnę šioje miesto dalyje turėti tvarkingą poilsio ir pramogų erdvę su natūralių medžiagų suoliukais, amfiteatru, maudynių vaikams zona, kavine ir parkavimo aikštele.

Atnaujinus pagrindines miesto įvažas ir didžiąsias gatves, kelininkų technika jau darbuojasi atokesniuose kvartaluose. Veiksmas įsibėgėjo ir Palemone. Marių gatvė sulaukė kapitalinio remonto: pernai pradėti įrenginėti lietaus nuotekų tinklai.

Rangovai taip pat atnaujins gatvės važiuojamąją dalį, įrengs pėsčiųjų ir dviračių takus, naują apšvietimą. Darbų pabaiga suplanuota šių metų pabaigoje.

Didžiausi gatvių tvarkymo darbai miesto centre jau atlikti – turime ambicingą planą didinti tempą artėjant prie pakraščių. Žvyrkeliai ar duobėti, sunkiai pravažiuojami keliai turi kuo greičiau tapti istorija bet kurioje šiuolaikinio Kauno vietoje.

Viename tankiausiai apgyvendintų Kauno mikrorajonų planuojama atkurti erdvę poilsiui ir laisvalaikiui. Sargėnų dvaro istorinis parkas Šilainių pakraštyje driekiasi nuo Kuršių ir Rasytės gatvės šlaitu Panerių gatvės link.

3,5 hektarų ploto teritorija daugiabučių pašonėje bus kapitališkai sutvarkyta – įrengti patogūs takai, apšvietimas, poilsio zonos ir vaikų žaidimų aikštelės. Papildomo dėmesio prašosi ir jaukus tvenkinys.

Ruošiantis artėjantiems darbams, pirmiausia teko parengti detalųjį planą, suformuoti sklypą. Šiuo metu rengiamas rekonstrukcijos projektas. Jį įgyvendinti tikimasi per artimiausius kelerius metus.

Puoselėdamas žaliuosius miesto plotus, Kaunas rengiasi atnaujinti dar vieną erdvę Žaliakalnyje.

P. Dovydaičio, Darbininkų ir Molėtų gatvėmis apjuostas skveras, prieš dešimtmetį pavadintas XX amžiaus pradžios lietuvių tapytojo Antano Samulevičiaus-Samuolio vardu, jau šiemet sulauks pokyčių.

Pagal parengtą projektą viešąjį konkursą laimėję rangovai netrukus pradės darbus: planuojama atnaujinti takų sistemą, apšvietimą, įrengti suoliukus ir kitus mažosios architektūros elementus. Čia pat bus įrengta vaikų žaidimų bei sporto ir laisvalaikio aikštelė.

Sporto mokyklų infrastruktūra, treniruočių bazės ir nuo viso to neatsiejamas inventorius turi ir toliau sulaukti deramo dėmesio. Jau dabar atletai Kaune randa vis geresnes sąlygas ruošiantis ateities pergalėms, o trofėjų kolekcijas papildo vis solidesni laimėjimai. Tokie rezultatai yra akivaizdus įrodymas, kad Vieningo Kauno siekis auginti bei stiprinti sportą mieste – pasiteisina.

Planuojame, kad „Gaja“, „Bangpūtys“, „Startas“, „Kauno Žalgiris“ ir Kauno plaukimo mokykla kasmet reguliariai pasipildys nauju inventoriumi. Pagal trenerių ir sportininkų išreikštus poreikius bus įsigyjama vandens sporto, lengvosios atletikos, gimnastikos įranga ir kiti treniruokliai jauniesiems sportininkams ir didesnę patirtį sukaupusiems atletams.

Vienas aukščiausių Lietuvoje Trijų mergelių tiltas uždarytas kapitaliniam remontui. Pagrindinė jungtis per Nemuną tarp Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo netrukus turės aiškiai atskirtus pėsčiųjų ir dviračių takus, atnaujintus turėklus, dangas bei apšvietimą.

Tuo pačiu bus sutvarkytos prieigos – prietilčių laiptai ir takai. Kauniečių patogumui čia planuojama įrengti dviračių stovus, naujus suoliukus bei kitus mažosios architektūros elementus.

Darbus planuojama baigti iki metų galo.

Susisiekimas tarp Vilijampolės ir Senamiesčio praeiviams bei dviratininkams bus kur kas patogesnis. Suprojektavus ir pastačius naują pėsčiųjų tiltą per Nerį iš Brastos gatvės į Kauno pilies prieigas patekimas į centrinę miesto dalį taps ne tik greitesnis, bet ir ženkliai saugesnis. P. Vileišio tiltas nepritaikytas didesniems žmonių srautams, o labiau pasitarnauja transporto srautams.

Vietoje išklypusių grindinio plytelių ir grafičiais apipaišytų sienų – patraukli erdvė kauniečiams. Kaunas – žalias miestas, tad vietos želdiniams galima surasti ir pačiame miesto centre. Ties Kęstučio ir Gedimino gatvių sankirta, naujam gyvenimui atgims dar vienas skveras.

Rangovai jau išvalė ir aptvėrė teritoriją – netrukus prasidės darbai. Nedideliame plote greta judrios gatvės numatyta atnaujinti dangą, atkurti gėlynus, įrengti stovus dviračiams, suoliukus bei jaukų apšvietimą. Buvusias taksofono nišas uždengs dekoratyvinė sienutė, o visa mūrinė tvora bus sutvirtinta ir apdailinta struktūriniu betonu.

Aleksotiškių pamėgtam Naugardiškių parkui – jau parengtas rekonstrukcijos darbų planas.

2,4 hektarų ploto teritorijoje suplanuota atnaujinti pėsčiųjų takų infrastruktūrą. Dalis jų bus išasfaltuoti ir pritaikyti dviratininkams, kiti išgrįsti natūralia skaldele. Centrinėje parko dalyje iškils vaikų žaidimo aikštelės ir lauko treniruoklių kompleksas.

Atnaujinimo sulauks ir vienas iš parko simbolių – lauko estrada kartu su žiūrovų suoliukais.

2,8 hektarų plotą užimantis Gričiupio parkas jau greitai sulauks ženklių pokyčių, papildydamas sutvarkytas žaliąsias miesto erdves.

Sutvarkyti pagrindiniai įėjimai, įrengti suoliukai, jaukios pavėsinės ir dviračių stovai greta jų – tik dalis numatytų darbų. Atskiras parko erdves į bendrą visumą sujungs naujai įrengti pėsčiųjų takai.

Parką papildys ir aktyvaus laisvalaikio bei ramesnio poilsio zonos: žaidimų aikštelės vaikams, treniruokliai suaugusiems. Saugumą užtikrins parke įrengtas apšvietimas ir vaizdo stebėjimo kameros.

Atnaujinus pagrindines miesto įvažas ir didžiąsias gatves, kelininkų technika keliasi į atokesnius kvartalus. Veiksmas jau prasidėjo Romainių gatvėje. Atnaujinami požeminiai tinklai, klojama lietaus nuotekų sistema, keičiama maždaug 4 km ilgio važiuojamosios dalies danga. Abipus kelio bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, naujas apšvietimas. Medekšinės ir Romainių gatvių susikirtime suplanuota žiedinė sankryža, pėsčiųjų perėjos.

Pagrindinis akcentas – eismo dalyvių saugumas itin sparčiai besiplečiančiame Romainių mikrorajone. Kapitalinė rekonstrukcija taip pat apims vadinamąjį „Regitros“ kalną nuo Raudondvario plento iki Šilainių pl.

Visam projektui įgyvendinti iš miesto biudžeto skirta apie 4,9 mln. Eur. Kapitalinį remontą baigti planuojama per artimiausius metus.

Sutvarkius Romainių gatvę, bus galima pradėti besijungiančių gatvių ir inžinerijos įrengimo darbus. Analogiški darbai vyksta Palemone, Marių gatvėje.

Žemoji Freda – ligšiolinė industrinė teritorija, pasak urbanistų, turinti didžiulį potencialą tapti išskirtine traukos vieta.

Atlikta galimybių studija parodė, kad 62 hektarų teritorijoje išsidėsčiusius pramoninius ir sandėliavimo paskirties objektus ilgainiui pakeis verslo centrai, multifunkcinės bei rekreacinės erdvės, komerciniai ir gyvenamieji pastatai – patogiam gyvenimui prie upės, šalia Kauno centro.

Miestas numatęs jau per artimiausius kelerius metus iš pagrindų pakeisti ligšiolinę H. ir O. Minkovskių gatvę. Be to, čia pat iškils M. K. Čiurlionio koncertų centras. Kairįjį Nemuno krantą su kitapus upės esančia Nemuno sala sujungs būsimas naujasis tiltas pėsčiųjų bei dviračių eismui.

Žemosios Fredos konversija jau prasidėjusi – vystomas „Nemunaičių“ projektas, ant kalno Aleksote kyla kvartalas „Matau Kauną“.

Tunelio gatvėje verda svarbūs darbai. Demontuotas ir naujai atstatomas kritinės būklės senas pėsčiųjų viadukas. Greta bus atnaujinti ir laiptai – tiek į Perkūno alėją Žaliakalnyje, tiek ir vedantys į Aukštuosius Šančius, Vievio gatvės link.

Užbaigus šias statybas, bus pradėtas renovuoti antras viadukas, esantis prie pat geležinkelio stoties. Tai užtikrins, kad visos Ąžuolyno ir Aukštųjų Šančių jungtys pėstiesiems būtų patogios, tvarkingos ir saugios.

Vienas ambicingiausių planų – pastatyti šliuzą ir žuvitakį ties Kauno hidroelektrine. Ši Kauno idėja sulaukė didžiulio palaikymo ir visuotinio pritarimo.

Tokia infrastruktūra ištaisytų istorinę klaidą ir sujungtų Nemuną, kurį perskyrė dar 1959 metais pastatyta hidroelektrinė. Įgyvendinus tokią iniciatyvą, nenutrūkstamai laivybai atsivertų beveik 500 km ilgio kelias Nemunu per visą Lietuvos teritoriją.

Šliuzas leistų nekliudomai plaukti nuo pat Kuršių marių iki Druskininkų ir gilyn į Lenkiją bei kitas Vakarų Europos šalis. Be to, būtų sudarytos sąlygos žuvų migracijai.

Šiuo metu vyksta dialogas su suinteresuotomis strateginėmis šalies įmonėmis. Artėja projektinių pasiūlymų bei poveikio aplinkai vertinimo rengimo etapas. 

Prieš metus savo veiklos 50-metį minėję Kauno menininkų namai (KMN) šią jubiliejinę sukaktį pasitiko atsinaujinę – restauruotas pastato fasadas ir vertingosios detalės, įrengtas dekoratyvinis apšvietimas.

Artimiausiu metu prasidės Europos paveldo ženklu pažymėto pastato vidaus patalpų remontas bei tvoros ir sklypo sutvarkymo darbai. Menininkų bendruomenės pamėgtos erdvės bus pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia – suprojektuotas įėjimas iš kiemo pusės, tarp skirtingų pastato aukštų judėti leis naujai įrengtas liftas.

Remontuojant vidaus erdves bus atnaujinamos inžinerinės sistemos, atstatomos sovietmečiu panaikintos pertvaros. Čia pat numatyta įrengti įstaigos administracijos darbuotojų kabinetus.

Panemunėje (Raudonojo Kryžiaus g. 1) suplanuota Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtra. Čia iškils du 5 aukštų korpusai, taip papildomai sukuriant beveik 200 naujų vietų sunkiomis ar nepagydomomis ligomis sergančių žmonių priežiūrai.

Pietiniame korpuse suplanuotos priėmimo patalpos, gydytojų, slaugytojų bei socialinių paslaugų kabinetai, taip pat buitinės patalpos. Kituose aukštuose – palatos, darbuotojų persirengimo patalpos.

Antrajame korpuse – palatos bei slaugytojų patalpos. Abu pastatus sujungs galerija su laukimo ir bendravimo erdvėmis. Aplink planuojama išvystyti takų tinklą, įkurti rekreacines aikšteles.

Kaunas jau dabar ženkliai sumažinęs eiles šioms socialinėms paslaugoms gauti, tačiau miestas turi ambicingą tikslą – kad tokio „deficito“ išvis nebeliktų. Todėl, atliepiant augantį jų poreikį, siekiama plėsti slaugos ligoninės infrastruktūrą.

Trečias gegužės savaitgalis kauniečių kalendoriuose privalo būti pažymėtas itin ryškiai. Pirmą kartą šalies istorijoje gegužės 19–21 dienomis vyks Eurolygos finalo ketvertas! „Žalgirio“ arena ir visas Kaunas taps epicentru aukščiausio lygio kulminacinėms kovoms – dėl prestižinio trofėjaus ir čempionų titulo susikaus keturi stipriausi Senojo žemyno klubai.

Kaunas nuo pat pirminės idėjos tvirtai nusprendė prisidėti kuriant didelę krepšinio šventę miestui ir visai Lietuvai bei Europai.

Tokio masto renginys neabejotinai pritrauks tūkstančius aistruolių iš užsienio ir dar kartą primins visiems apie 2022-ųjų Europos kultūros sostinę.

Vaidoto gatvėje suplanuotas naujas baseinas su viešųjų pirčių erdve. Panemunės kompleksą miestas statys „nuo nulio“.

Suprojektuotas 25 metrų ilgio 8 takelių baseinas bei 15 metrų seklesnis baseinėlis vaikams. Čia pat bus įrengta laisvalaikio zona su masažinėmis voniomis, viešąja pirtimi bei sporto sale grupinėms ir funkcinėms treniruotėms.

Skaičiuojama, kad vienu metu vandens pramogų erdvėmis galės naudotis apie 100 žmonių. 

Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos vien miesto lėšomis pastatytas olimpinių standartų vandens sporto centras su dviguba SPA zona iškart sulaukė didelio populiarumo. Tai patvirtina, jog kokybiški baseinai kauniečiams yra reikalingi bei naudingi.

Dar vienas baseinas iškils Šilainiuose.

Tarptautinė praktika rodo, kad medicinos paslaugas tikslinga koncentruoti vienoje vietoje.

2022 m. pradžioje Kaunas pradėjo naujo LSMU Kauno ligoninės Traumatologijos ortopedijos korpuso statybas Šilainiuose. Moderniame pastate Josvainių gatvėje bus įrengtos 5 šiuolaikiškos operacinės, konsultacijų ir tyrimų kabinetai su modernia diagnostine bei gydymo įranga, 50 palatų.

Miesto investicijos siekia apie 9 mln. eurų. Čia bus atkeltas iki šiol pačiame miesto centre, Laisvės alėjoje veikiantis Traumatologijos punktas. Jo vietoje atlaisvintose patalpose galėtų įsikurti verslo įmonių ir kitų organizacijų biurai, gyvenamieji būstai.

Smarkiai besikeičianti Nemuno sala, sutvarkyta krantinė diktuoja tolesnius sprendimus, kaip sukurti patogesnį susisiekimą ir rekreacines erdves upės pašonėje. Čia jau suplanuoti pirmieji darbai.

Netrukus bus pradėta rekonstruoti požeminė perėja, vedanti iš Nemuno gatvės kitapus Karaliaus Mindaugo prospekto, Nemuno salos link. Siekiama, kad ši „Gaisrininkų tuneliu“ vadinama erdvė taptų funkcionalesnė.

Pagal projektą virš Nemuno krantinės planuojama nukasti dalį šlaito pylimo, taip suformuojant atvirą amfiteatro tipo terasą su vaizdu į Nemuno salą. Greta numatyta erdvė ir kavos bei užkandžių paviljonui, atokiau – vieta viešajam tualetui. Kapitaliai sutvarkius požeminę perėją ir vietoje laiptų įrengus pandusus bei nuovažas, ja be kliūčių judės ir žmonės su negalia, taip pat dviratininkai.

Kaunas – miestas prie upių, todėl sieksime jų pakrantėms įkvėpti vis daugiau gyvybės.

Vaikų žaidimų aikštelės, aktyvaus laisvalaikio erdvės su  lauko treniruokliais – turi būti patogiai pasiekiamos netoli nuo namų. Jau kuris laikas Kaune tokia infrastruktūra plėtojama parkuose, didesniuose skveruose ir ne tik. Tačiau akivaizdu, kad jų poreikis mieste tik didėja.

Esame pasirengę plėsti priežiūrą, atnaujinimą bei įrengimą naujų vaikų žaidimų ir sporto aikštelių daugumoje Kauno miesto seniūnijų. Taip pat esamas erdves papildyti naujomis aikštelėmis.

Innopark Kaunas – vardas, kurį su kiekviena diena vis dažniau kartos inovacijas kuriančios Lietuvos ir užsienio kompanijos.

Daugiau kaip 30 hektarų ploto buvusi karinės aviacijos teritorija Europos prospekte ir anuometinis sraigtasparnių dirbtuvių angaras išgyvena tikrą konversiją, virsdamas Aleksoto inovacijų pramonės parku. Projektui suteiktas valstybinės reikšmės statusas.

Aukštą pridėtinę vertę kuriančios organizacijos lietuviškajame „Silicio slėnyje“ steigs savo tyrimų centrus, laboratorijas, plėtos eksperimentinę bei prototipų gamybą, bendradarbiaus su mokslo institucijomis. Planuojama pritraukti bent 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų ir sukurti virš tūkstančio gerai apmokamų darbo vietų.

Būsimas naujas tiltas per Nemuną iš Kėdainių į Užnemunės gatvę taps patogia jungtimi automobiliams, pėstiesiems bei dviratininkams. Jo dėka ženkliai sumažės „tranzitinis“ automobilių srautas pro senamiestį ir centrą, pagerės susisiekimas tarp Aleksoto, Marvelės ir Vilijampolės bei Šilainių mikrorajonų. 

Jau paskelbtas rangos darbų konkursas šio tilto statyboms.

Stoties turgavietė jau dabar tapusi gerokai patrauklesne vieta prekeiviams ir lankytojams. Atnaujintas fasadas iš M. K. Čiurlionio gatvės, įrengtos lietaus nuotekų sistemos, teritorijoje pakeista danga, įrengti betoniniai šuliniai, sumontuotas kokybiškas apšvietimas bei atskiras vandens įvadas gėlininkams. Senuosius kioskus pakeitė šiuolaikiškos konteinerio tipo prekybos vietos ir mediniai nameliai.

Planuose – modernaus pagrindinio turgaus paviljono statyba. Architektai jau rengia projektinius pasiūlymus. Po vienu stogu įsikurs prekybininkai, maitinimo įstaigos, planuojamos žaliosios terasos. Greta numatytos ir papildomos automobilių parkavimo vietos.

Jau šiemet rugpjūtį restauratoriai užbaigs Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios atnaujinimą. Belikę vos penktadalis suplanuotų darbų. Tvarkomi Soboro fasadai – nuo cokolio iki pat kupolų. Ypatingas dėmesys skiriamas architektūriniams istorinio pastato akcentams – kolonoms ir dekoro elementams.

Į bažnyčios erdves ves atnaujinti lauko laiptai ir keltuvas žmonėms su negalia. Vienas dažniausiai fotografuojamų pastatų dar labiau trauks turistų dėmesį, o jo erdves papildys koncertai, kitos meno veiklos bei ekskursijos.

Dainų slėnis – tikra Kauno ikona – per ateinančius metus gerokai pasikeis. Iš privatininkų miestui sugrąžinta erdvė atnaujinama iš pagrindų. Nuardžius senąsias konstrukcijas, įrenginėjamos požeminės komunikacijos. Ši Ąžuolyno erdvė turės naujas dangas, laiptus, tribūnas, o po jomis bus įrengti persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai, grimerinės, administracinės ir kitos atlikėjų patogumui skirtos patalpos. Ryškiu akcentu čia taps iš tolo matoma instaliacija – vertikalus šviesos spindulys.

2024-aisais Kaunas pasitiksime Dainų ir šokių šventės šimtmetį, mat šis tradicinis renginys anuomet užgimė būtent mūsų mieste.

Ryškių pokyčių sulaukusi vadinamoji Neptūno įlanka Kauno mariose tampa šiuolaikišku uostu pramoginei bei keleivinei laivybai. Įrengta beveik 200 vietų moderni pontoninė prieplauka. Sezono metu fiksuotas beveik 90 proc. užimtumas ir poreikis dar auga.

Ateities planuose – krantinių plėtra, aplinkos sutvarkymas ir naujos „Bangpūčio“ buriuotojų bazės statyba. Buvusius šabakštynus pavertus jaukiu parku, ši erdvė taps oaze ramiam kauniečių poilsiui ir laisvalaikiui.