NUVEIKTI DARBAI
Dariaus ir Girėno stadionas
Kaunas nuplovė mūsų šalies gėdą. Visa Lietuva pagaliau turi tai, ko laukta ištisus tris nepriklausomybės dešimtmečius. Nuo pamatų atstatytas Dariaus ir Girėno stadionas – vertas mūsų tautos herojų vardo. Dengtos 15 tūkst. vietų tribūnos, aukščiausių standartų UEFA 4 kategorijos aikštė su šildoma hibridine veja, moderni infrastruktūra lengvaatlečiams. Visa tai užtikrins pilnavertiškas sąlygas nacionalinėms bei tarptautinio rango varžyboms, taip pat ir didelio masto pramoginiams renginiams, koncertams.
Šalia baigta rekonstruoti ir legendinė Sporto halė, aplink iš pagrindų atnaujinta Sporto gatvės aikštė, sutvarkytas Ąžuolynas, įsibėgėję darbai ir Dainų slėnyje. Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksą netrukus papildys šalia statomas lengvosios atletikos maniežas.
Olimpinių standartų baseinas
Naujasis baseinas prie „Žalgirio“ arenos iškart tapo stipriu traukos centru. Daugiafunkcį vandens sporto centrą Nemuno saloje Kaunas pastatė savo jėgomis.
18,4 tūkst. kv. metrų bendro ploto, A+ energinės klasės pastate – 50 metrų 10 takų olimpinių standartų baseinas, atskiras 25 m baseinėlis vaikų plaukimo pamokoms, 500 vietų tribūnos, dviguba SPA zona ir lauko sūkurinė vonia, 11 pirčių kompleksas bei kavinė. Čia gali vykti aukšto rango tarptautinės plaukimo varžybos, nacionaliniai čempionatai. Unikalūs architektūriniai sprendimai lėmė, kad iš išorės beveik nepastebimas pastatas su apželdintu stogu darniai įsiliejo į natūralų reljefą.
Nemuno saloje jau baigiama parko erdvių rekonstrukcija, artėja „Mokslo salos“ muziejaus atidarymas. Artimiausiu metu Kaunas pradės dar 2 baseinų statybas – Panemunėje ir Šilainiuose.
Legendinė Kauno sporto halė
Unikalus tarpukario architektūros bei istorinių sporto pergalių simbolis atgimė iš naujo. 1939-ųjų Europos krepšinio čempionatui pastatyta Sporto halė po rekonstrukcijos tapo daugiafunkciu centru.
Pastatui grąžinta pirmykštė fasado išvaizda. Išsaugotus autentiškus elementus papildė modernūs vidaus patalpų sprendimai – mobilios tribūnos ir transformuojamos pertvaros. Erdvė pritaikyta koncertams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms, vaikų popamokiniam užimtumui ir bendruomeniniams renginiams.
Sporto gatvės aikštė
Iš pagrindų rekonstruota Sporto gatvės aikštė šalia Dariaus ir Girėno stadiono tapo dar viena jaukia erdve, vedančia į Kauno pasididžiavimu laikomą Ąžuolyną. Dabar ji kur kas patogesnė ir atviresnė, išgrįsta specialiai šiam projektui kurtomis unikalių formų plytelėmis. Jų visuma struktūriškai primena ąžuolo lapą, o tikrasis grožis atsiskleidžia sutemus, kai nušvinta beveik 2 kilometrai į grindinį įmontuotų LED šviestuvų.
Aplink įrengti nauji šviestuvai, mažosios architektūros elementai, panaikinti betoniniai atitvarai, suformuoti žalios vejos intarpai. Pakraščiuose – kietos dangos perėjimai į žalią veją.
Aikštę papildys Šlovės alėja: grūdinto plieno lentose bus įamžinti iškilūs sportininkai. Miestas pasirengęs finansuoti ir greta esančių Lietuvos sporto universiteto rūmų fasado atnaujinimą.
Nemuno ir Nevėžio santakos parkas
Kauniečiams atvertas unikalus gamtos kampelis – Nemuno ir Nevėžio upių santaka. Su Lampėdžio ežeru besiribojanti teritorija išvalyta nuo šabakštynų ir invazinių rūšių, taip pagerinant sąlygas čia augantiems vertingiems augalams, išsaugant draustinio išskirtinius augmeniją ir gyvūnų buveines.
Įrengti natūralios skaldos takai pėstiesiems ir dviratininkams, poilsio ir apžvalgos aikštelės, suoliukai bei šiukšliadėžės.
Lopšelis-darželis „Vaikystės takas“
Šilainių ir aplinkinių mikrorajonų gyventojai savo atžalas jau veda į naujai iškilusį lopšelį-darželį „Vaikystės takas“. Per dvejus metus „nuo nulio“ pastatytą įstaigą lanko 200 mažųjų kauniečių (12 grupių), sukurta apie pusšimtis darbo vietų personalui. Šiuolaikiškos architektūros pastate – funkcionalios sporto bei užsiėmimų salės, vaikų žaidimų ir poilsio zonos, specialistų kabinetai.
Ir toliau plėsime švietimo įstaigų tinklą ten, kur jų labiausiai reikia. Kitąmet prasidės didžiausio darželio statybos Romainiuose. Vijūkų g. 78 iškils vieno aukšto, 260 vietų įstaiga. Greta numatyta projektuoti ir pradinę mokyklą. Tuoj bus baigtas darželis Jūratės gatvėje, Vilijampolėje. Iš pagrindų rekonstruotame pastate laukiama 160 mažųjų kauniečių, apie 50 darbo vietų personalui.
Vienybės aikštė
Vienybės aikštė pasikeitė neatpažįstamai – šviesaus granito grindinys, žalumos oazės, fontanas ir dirbtinis upelis – tikra miesto puošmena. Iškart po atidarymo ji pakrikštyta laimingų žmonių erdve.
Verslo centrų ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus apsuptyje atgijusi vaizdinga aikštė su požemine automobilių aikštele sulaukė tarptautinio pripažinimo: pelnytas prestižinis laimėjimas „iF Design“ architektūros kategorijoje bei aukščiausias įvertinimas Vokietijos dizaino apdovanojimuose.
Vienybės aikštės motyvus atkartoja kitapus K. Donelaičio gatvės rekonstruotas Studentų skveras – šiuolaikiška ir moderni akademinio jaunimo susibūrimų vieta.
Studentų skveras
Iš pagrindų sutvarkytas Studentų skveras. Studentams ir visai akademinei bendruomenei dedikuota aikštė vos per metus transformavosi į šiuolaikišką ir modernią laisvalaikio erdvę. Kauniečiai juokauja, kad ji sudarys rimtą konkurenciją Laisvės alėjos fontanui, renkantis susitikimo vietą studentiškiems pasimatymams.
Naujai atgijęs Studentų skveras tarsi pratęsė kitapus K. Donelaičio gatvės esančią Vienybės aikštę, atkartodamas kauniečių pamėgtos erdvės architektūrinius sprendinius: granito plokščių grindinys su saikingais šviesaus betono intarpais, specialiu apšvietimu išryškintos žaliosios zonos ir jaukios terasos su suoliukais tarp jų.
Atgimę kino namai „Romuva“
Seniausias Lietuvos kino teatras „Romuva“ atgimė naujomis spalvomis. Po rekonstrukcijos žiūrovus pasitinka ne tik atnaujintas pastato fasadas bei autentiškos detalės, bet ir šiuolaikiškos erdvės, moderni klasė edukacinėms veikloms.
Didžiojoje salėje – patogios kėdės kinomanams bei erdvi scena, specialiai pritaikyta šokio, teatro, muzikos pasirodymams ir konferencijoms.
Iki šiol buvę lankytojams neprieinami rūsiai transformuoti į Kamerinę salę su 50 sėdimų vietų. Atnaujintose erdvėse pagerinta akustika, įdiegta nauja garso ir apšvietimo technika.
Išsaugotas Ąžuolyno savitumas
Ąžuolynas – ypatingas Kauno išskirtinumas, tikras gamtos paminklas, garsinantis mūsų miestą tarptautiniu mastu. Tai didžiausias Europoje miesto teritorijoje esantis ąžuolynas.
Po rekonstrukcijos parkas atvertas visuomenei. Įrengtos poilsio ir laisvalaikio zonos, mažoji architektūra, naujai suformuotas patogus takų tinklas, įrengtas modernus apšvietimas, sumontuoti nauji laiptai, vedantys Tunelio gatvės ir Radvilėnų plento link. Profesionalūs arboristai pasirūpino, kad būtų pagerinta šimtamečių ąžuolų būklė ir maksimaliai prailgintas jų gyvavimas.
Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtraukta erdvė išsaugojo savitumą. Vaikščiodami edukaciniu taku kauniečiai gali sužinoti apie parko augmeniją, gyvūnus bei vabzdžius. Tarp jų – ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą niūriaspalvį auksavabalį. Toliau laukia A. Mickevičiaus slėnio sutvarkymas ir pritaikymas jaukiam kauniečių laisvalaikiui.
Kauko laiptų atgimimas
Rekonstruotas vienas gražiausių Kauno tarpukario architektūros objektų – Kauko laiptai su viršutine terasa. Dar viena jauki erdvė atokvėpiui ar bendruomeniškiems susitikimams.
Išlaikytos autentiškos granitinės pakopos, turėklai – restauruoti. Neišvaizdų ir savo funkcijos neatlikdavusį baseiną pakeitė granito danga išgrįsta aikštė, išsaugota skulptūra „Poilsis“. Šiltuoju metų laiku iš grindinio ištrykšta fontanai, šalia įrengti vienodo dizaino granito suoliukai.
Tvarkant Kauko laiptus sutvirtinti ir juos juosiantys šlaitai.
Aleksoto apžvalgos aikštelė
Mėgautis plačia Nemuno ir Kauno senamiesčio stogų panorama kauniečiai jau kuris laikas gali iš atnaujintos Aleksoto apžvalgos aikštelės.
Naujai išgrįsti pėsčiųjų takai, suremontuoti ir apšviesti laiptai, sutvirtintas bei stabilizuotas kalno šlaitas. Kur kas jaukesnės tapo poilsio erdvės: pakeista danga, pastatyti nauji tvirto stiklo turėklai, atnaujinta mažoji architektūra, įrengta stoginė nuo lietaus, liftas žmonėms su judėjimo negalia.
Viešojo transporto atnaujinimas
Modernus viešasis transportas – kiekvieno pažangaus miesto prioritetas. Kaunas investavo virš 70 mln. eurų į viešojo transporto paslaugų gerinimą, parko atnaujinimą bei troleibusų kontaktinio tinklo modernizavimą.
Veikia moderni elektroninio bilieto sistema „Žiogas“, akliesiems ir silpnaregiams sukurta išmanioji programėlė „Transporto balsas“. Sekdami Kauno pavyzdžiu, ją diegia ir kiti šalies miestai.
Vis daugiau keleivių mūsų mieste renkasi keliones šiuolaikiškais autobusais ir troleibusais.
Kauno viešojo transporto parko vidutinis amžius – vos 6 metai – jau dabar mažiausias Lietuvoje ir lenkia net Europos sąjungos vidurkį. Jis „jaunės“ ir toliau: dar šiemet į gatves išriedės 64 nauji, aplinkai draugiški hibridiniai autobusai.
Ledo rūmai
Stiprinant sporto infrastruktūrą, Kaunas atsigręžė ir į žiemos sporto šakas. Šalia „Girstučio“ pastatytas daugiafunkcis kompleksas – dviejų aikščių Ledo rūmai su 500 vietų tribūnomis – ledo rituliui, dailiajam čiuožimui ir kerlingui.
2022-ųjų pavasarį atidarytose erdvėse vyksta profesionalų treniruotės ir pradedančiųjų pamokos bei pasirodymai, surengti nacionaliniai turnyrai ir tarptautinio masto varžybos. Aktyviam poilsiui neabejingi kauniečiai laukiami masiniuose čiuožimo seansuose. Čia pat veikia ir keturios badmintono aikštelės.
Lampėdžių irklavimo bazė
Dideli laimėjimai neįmanomi be kokybiškų treniruočių. Kaunas siekia užtikrinti irkluotojams jų vertas sąlygas sportuoti ir siekti naujų aukštumų.
Lampėdžio ežero krante iškilusi sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazė pelnytai laikoma viena moderniausių Europoje. Iš pagrindų rekonstruotas pastatas, nauji elingai, modernios treniruočių erdvės bei įranga jau atsipirko su kaupu – kauniečiai pildo laimėjimų sąrašą solidžiais trofėjais bei titulais, pelnytais Lietuvos ir pasaulio irklavimo čempionatuose.
Liko paskutiniai štrichai – užbaigti tarptautinių standartų 2 km ilgio trasos įrengimą. Be to, planuose numatyti Lampėdžio paplūdimio atnaujinimo darbai.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė“
2022-ieji įėjo į miesto istoriją – Kaunas tapo viena didele Europos scena. Šimtai menininkų iš Lietuvos ir svetur – nuo aukščiausio lygio profesionalių iki vaikų ir jaunimo, iniciatyvūs kauniečiai ir ištisos bendruomenės savaip prisidėjo, kad praėję metai būtų ypatingi.
Trys didieji renginiai ir nesuskaičiuojami mažesni koncertai, spektakliai, šokio pasirodymai ir įvairaus masto projektinės veiklos. „Kaunas 2022“ komanda ir visi kauniečiai padarė viską, kad garbingą Europos kultūros sostinės titulą mūsų miestas pateisintų su kaupu.
Jaučiame atsakomybę tęsti bei plėtoti kultūrines iniciatyvas, vertas tapti ilgametėmis Kauno tradicijomis.
Įstrižinė pėsčiųjų perėja
Pernai spalį Kaune, K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, įrengta pirmoji šalyje įstrižinė pėsčiųjų perėja. Tai vakarietiška praktika, dažnai pasitelkiama JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.
Tokioje sankryžoje pėstiesiems kirsti važiuojamąją dalį ne tik greita, patogu, bet ir saugu – raudonas šviesoforo signalas vienu metu dega visoms transporto priemonėms, todėl į kitą gatvės pusę galima žengti įstrižai per specialiai pažymėtą važiuojamąją dalį.
Kapinių skaitmenizacija
Informaciją apie artimųjų kapavietes Romainių, Seniavos, Petrašiūnų ir kitose Kauno kapinėse nuo šiol gyventojai atras gerokai paprasčiau. Jau kuris laikas kapaviečių nuotraukos ir informacija apie ten palaidotus asmenis publikuojama portale www.cemety.lt.
Per kelerius metus suskaitmeninta 142 hektarų teritorija – apie 75 tūkst. kapaviečių ir apie 160 tūkst. mirusiųjų duomenų.
Informacinė platforma bus plečiama ir toliau – duomenų atnaujinimą portale gali inicijuoti patys gyventojai.
Neries krantinės parkas
Per paskutinius kelerius metus Kaune atnaujinta virš dešimties parkų – nuo mažesnių iki Kauno simboliais tapusių Santakos bei Ąžuolyno.
Sutvarkytų žaliųjų erdvių sąrašą papildo ir baigiamas tvarkyti 20,7 ha ploto Neries krantinės parkas. Naujutėlaičiai takai, per visą parko ilgį vingiuojanti juosta pėstiesiems, atskiras dviračių takas riedantiems. Patogesnėse vietose įrengtos vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, sukurtos zonos ekstremalaus sporto ir diskgolfo mėgėjams.
Pakeitus mažąją architektūrą atsirado patrauklios poilsio erdvės prie upės.
Ramybės parkas
Ramybės parkas pačiame miesto centre – kur kas jaukesnis ir patogesnis. Kapinių statusą turinti erdvė atnaujinta bendradarbiaujant su paveldosaugos bei Bažnyčios atstovais. Atnaujinti takai, įrengtas naujas apšvietimas bei mažoji architektūra.
2020 m. Ramybės parke baigta paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ restauracija. Aplink įrengtos drenuojančios ir „kvėpuojančios“ nuogrindos, atkasti ir nuvalyti per ilgą laiką suaižėję pamatai, sutvarkytos pažeistos vietos, pasirūpinta apsauga nuo vandens ir aplinkos poveikio.
2019 metų vasario 16-ąją, minint 101-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo ir 70-ąsias Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaracijos metines, čia pat iškilmingai atidaryta Partizanų alėja.
Draugystės parkas
Didžiausia Kaune Dainavos seniūnija – itin tankiai apgyvendinta miesto dalis. Dėl to stengiamasi prioriteto tvarka atnaujinti ir sutvarkyti čia esančias žaliąsias erdves.
2019 m. kauniečiams atidarytas rekonstruotas Draugystės parkas su nauju apšvietimu, įrengtais dviračių, riedučių ir bėgimo takais, taip pat krepšinio, paplūdimio tinklinio, vaikų žaidimų ir ekstremalaus sporto bei petankės aikštelėmis.
Čia taip pat laukiami šachmatų ar šaškių, stalo teniso entuziastai. Teritoriją puošia naujai pasodinti augalai ir gėlynai.
Bene ryškiausias Draugystės parko akcentas – atsinaujinęs didžiulis šokantis fontanas. Pasislėpti nuo miesto šurmulio tarp žalumos vilioja patogūs mediniai suoliukai bei gultai, taip pat erdvios pavėsinės.
Santarvės parkas
Žalios erdvės gyventojų poilsiui bei laisvalaikiui turi būti patogiai pasiekiamos ir kuo arčiau namų. Vadovaujantis tokia miesto nuostata, prieš kelerius pokyčių sulaukė Santarvės parkas Šilainiuose.
Atnaujinti pėsčiųjų takai, apšvietimo sistema, įrengta moderni vaikų žaidimo aikštelė, sutvarkyti želdynai. Teritoriją puošia nauja veja, suformuotos augalų ir gėlynų salelės.
Lankytojų patogumui įrengti dviračių stovai, nauji patogūs suoliukai ir šiukšliadėžės.
Po kelerių metų šilainiškiai turėtų sulaukti ir dar didesnių naujovių. Kaunas puoselėja planus sugrąžinti miesto žmonėms gerokai apleistą Linkuvos dvaro parką, įrengiant erdves kultūrinėms veikloms, aktyviam laisvalaikiui ir ramiam poilsiui.
Amalių pervaža
2019 m. buvusią Amalių geležinkelio pervažą kirto paskutiniai automobiliai. Už kelių šimtų metrų įrengti tuneliai nukreipia automobilių eismą nekliudomai judėti po geležinkelio bėgiais tarp R. Kalantos gatvės ir Ateities plento.
Kol kas šis mazgas nėra itin patogus, tačiau pilnas jo funkcionalumas atsiskleis po kelerių metų, baigus Pietrytinio aplinkkelio statybas.
Projekte dėmesys skirtas ir kitiems eismo dalyviams – pėsčiųjų bei dviratininkų eismui suplanuoti šaligatviai, dviračių takai bei atskiras tunelis.
Nemuno krantinė
Nuo Panemunės pro Šančius ir miesto centrą iki pat Santakos parko besidriekianti Nemuno krantinė tapusi vienu populiariausių maršrutų pėsčiųjų pasivaikščiojimams, dviratininkų pasivažinėjimams ir kasdienėms bėgimo entuziastų treniruotėms.
Atkarpoje ties Karaliaus Mindaugo prospektu pašalintos suskilinėjusios betoninės plokštės. Vietoje jų išlieti takai su vientisa ir lygia danga.
Be to, po ilgų diskusijų nuspręsta įrengti atitvarus. Paprastai jų paskirtis – apsaugoti praeivius, ypač vaikus, tačiau pastebima, kad neretai šios konstrukcijos pasitarnauja ir šią Nemuno vagos atkarpą pamėgusiems žvejams.
Išpuoselėti piliakalniai
Miestą supantys piliakalniai – reikišminga Kauno istorinio palikimo dalis. Šie objektai taip pat nusipelno deramo dėmesio bei priežiūros.
Ryškiausių pokyčių 2018 m. sulaukė Jiesios piliakalnis, dažnai vadinamas Napoleono kalnu. 2019 m. atnaujinti Eigulių bei Veršvų piliakalniai. Į šias aukštumas – Nemuno upės dešiniojo kranto kyšulyje ir Neries kairiojo kranto terasoje – veda nauji patogūs laiptai.
Artimiausiuose planuose – į „Natura 2000“ teritorijų sąrašą patenkantis Aukštųjų Šančių piliakalnis.
Pažaislio parkas
Prieš metus Kaunas sulaukė neeilinio įvertinimo: Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis išrinktas geriausia Europos kino lokacija. Miestas pasirūpino, kad ne tik šis architektūros perlas, bet ir jį supantis parkas taptų dar patrauklesne vieta kauniečių poilsiui bei laisvalaikiui.
Kauno marių pakrantėje besidriekianti žalia erdvė sulaukė ryškių pokyčių: nutiesta per 3 km dviračių bei pėsčiųjų takų, atnaujinta susidėvėjusi danga, išvalyti šabakštynai, įrengti suoliukai ir kita mažoji architektūra.
Ilgainiui, įrengus naujas rekreacines erdves ties vadinamosios Neptūno įlankos uostu, Pažaislio parko takai apsijungs į vientisą vaizdingą maršrutą, vedantį tolyn pro jachtklubą link Kauno marių iškyšulio.
Marvelės upės slėnis
Vandens kaskadomis garsėjantis vaizdingas Marvelės upės slėnis jau kuris laikas tapęs ne tik lankytinu objektu, bet ir jaukių susitikimų vieta. Ji pritaikyta poilsiui, iškyloms, bendruomenės sueigoms bei šventėms.
Sutvarkytoje erdvėje naujai įrengtas amfiteatras, takai, apšvietimas ir kita mažoji architektūra.
Nemuno gatvės
Per mažiau nei pusmetį iš pagrindų atnaujinta Nemuno gatvė: pakeisti požeminiai komunikacijų, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, atnaujinta važiuojamosios dalies danga bei kontaktinis troleibusų tinklas.
Palikus vieną eismo juostą viešajam transportui, maksimaliai išplėsti šaligatviai pėstiesiems bei keliaujantiems dviračiais.
Senamiesčio puošmena – Vilniaus gatvė
Naujai atgijusi vaizdinga Vilniaus gatvė dabar prieinama kiekvienam. Nuo Laisvės alėjos iki pat Rotušės aikštės pakeistos tarpukario laikų požeminės komunikacijos, pakloti nauji šaligatviai, autentiškų nugludintų ir tašytų akmenų deriniu išgrįstas lygesnis grindinys.
Dabar pagrindine senamiesčio arterija patogiai ir nekliudomai gali judėti visi. Dėl to Vilniaus gatvė tampa dar stipresniu traukos objektu.
Pabaigus Laisvės alėjos ir Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektus, nusidriekė bemaž ilgiausias nepertraukiamas maršrutas jaukiems pasivaikščiojimams pėsčiomis nuo pat Soboro iki Rotušės aikštės ir Santakos parko.
VI forto žiedas
K. Baršausko gatvės ir Pramonės prospekto žiedinė sankryža – vienas judriausių transporto mazgų mieste, jungiantis kone šešias skirtingas gatves.
2022 m. vasarą atlikta rekonstrukcija prisidėjo, kad eismas čia vyktų sklandžiau. Tvarkant važiuojamąją dalį, įrengta papildoma eismo juosta, atnaujintas horizontalusis ženklinimas.
P. Kalpoko gatvė
2021 m. užbaigtas kapitalinis P. Kalpoko gatvės remontas. Kapitališkai sutvarkyta važiuojamoji dalis, iš pagrindų atnaujinti pėsčiųjų takai.
Nuo šiol tai kur kas patogesnė alternatyvi jungtis vykstant tarp Jonavos gatvės ir Savanorių prospekto.
Tuo pačiu naujai atstatytas susidėvėjęs bei kritinės būklės Žemaičių gatvės viadukas virš P. Kalpoko g.
Miesto vartai – Savanorių prospektas
2022 m. vasarą sutvarkyta „miesto vartais“ vadinama Savanorių prospekto atkarpa nuo Kauno miesto ribos iki vadinamosios Muravos sankryžos.
Iš pagrindų sutvarkyta važiuojamoji kelio dalis, atnaujintas horizontalusis ženklinimas. Tuo pačiu nauja danga išlieta Savanorių ir Taikos prospektų sankirtoje, ties vadinamąja Kauno aklųjų ir silpnaregių centro sankryža. Čia pat atnaujinta ir požeminė perėja.
Tolesni darbai aprėps didžiąją Savanorių prospekto dalį nuo sankirtos su Šiaurės bei Pramonės pr. (Muravos) iki Taikos prospekto (Aklųjų ir silpnaregių centro sankryžos).
Taikos prospektas
Ilgiausia Kauno gatvė ir vienas judriausių įvažiavimų į miestą jau kelerius metus kauniečius bei miesto svečius pasitinka iš pagrindų atsinaujinusi – nuo pat Ateities plento iki Savanorių prospekto.
2021 m. oficialiai užbaigtas Taikos prospekto kapitalinis remontas. Čia ne tik pakeista važiuojamoji danga, bet ir įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, naujas apšvietimas, kiti mažosios architektūros elementai, vietomis įrengtos vadinamosios poilsio salelės su suoliukais keliaujantiems pėsčiomis arba dviračiais. Dalyje gatvės išskirta A juosta spartesniam viešojo transporto judėjimui.
Pilies žiedo rekonstrukcija
2021 m. vasarą kapitališkai sutvarkytas P. Vileišio tiltas ir vadinamasis Pilies žiedas. Vienas intensyviausių mieste transporto mazgų nuo šiol pasižymi didesniu srautų pralaidumu ir eismo saugumu.
Darbai apėmė Šauklių ir Šv. Gertrūdos gatves. Atnaujinti giliai po žeme ilgus metus nekeisti inžineriniai tinklai, apšvietimas. Iš pagrindų rekonstruota gatvės važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų takų danga. Pertvarkytos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, patobulintas horizontalusis ženklinimas.
Eismo intensyvumas šioje vietoje turėtų gerokai sumažėti po kelerių metų, sėkmingai įgyvendinus Kėdainių tilto statybas tarp Vilijampolės ir Marvelės. Ši jungtis tarp skirtingų Nemuno krantų leis nukreipti tranzitinį transportą vykti alternatyviais maršrutais, aplenkiant centrinę miesto dalį.
Scenos menų mokykla
Kaune įsteigta pirmoji šalyje integrali Miko Petrausko scenos menų mokykla. Viena įstaiga apjungė Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus, M. Petrausko muzikos bei Kauno choreografijos mokyklas.
Šių įstaigų personalas ne tik tęsia jau egzistavusias programas, bet ir kuria naujas – tarpdisciplinines. Vaikai gali rinktis iš skirtingų veiklų ir taip pažinti kur kas platesnę jų įvairovę, geriau suprasti skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajas – nuo dainavimo, šokio, vaidybos iki garso režisūros ir darbo scenos užkulisiuose.
Laisvės alėja
Rekonstruota ilgiausia Rytų Europoje pėsčiųjų gatvė – Laisvės alėja – nuo pat Nepriklausomybės aikštės (Įgulos bažnyčios) iki Vilniaus gatvės. Atnaujinti požeminiai tinklai, mažoji architektūra, paklota šviesi granito danga.
Naujai atgimė ir miesto vizitine kortele tapęs Laisvės alėjos fontanas. Atliekant darbus, išsaugota šimtamečių liepų alėja. Nuo šiol visą pėsčiųjų gatvę apšviečia šiuolaikiški LED žibintai, dar daugiau jaukumo suteikia medžiuose nusidriekusios šviesų girliandos.
Artimiausiuose planuose – likusios atkarpos rekonstrukcija nuo Soboro pro Vytauto prospektą iki Trakų gatvės.
Santakos parkas ir Senoji prieplauka
Po rekonstrukcijos atidarytas Nemuno ir Neries Santakos parkas. 13,5 hektarų plote sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas, nutiesta nauja dviračių tako atkarpa, vedanti pro Popiežiaus kalnelį, suformuotos saugios erdvės vaikams.
Guminės dangos bėgimo takai apjuosė atgimusį Santakos parko futbolo stadioną. Jo aikštės veja nuo šiol laistoma automatine sistema.
Taip pat kompleksiškai atnaujintas vadinamasis Daugirdo amfiteatras bei jo prieigos. Senosios prieplaukos link veda patogūs laipteliai, suformuota jauki apžvalgos aikštelė, perkloti autentiški Nemuno krantinės akmenys.
Saugaus eismo miestelis „Saugėnai“
Kauno A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos prieigose, Ašigalio gatvėje, atidarytas vienintelis Lietuvoje ir Baltijos šalyse saugaus eismo miestelis „Saugėnai“. Edukacinėje erdvėje vaikai praktiškai mokosi saugaus elgesio gatvėse.
Iškilę įvairių visuomeninės paskirties pastatų muliažai, įrengtos gatvės ir šaligatviai su kelio ženklais bei šviesoforais, sankryžos, stotelės, geležinkelio pervaža, netgi viadukas.
Visą šią infrastruktūrą mažieji kauniečiai gali išbandyti vairuodami elektrinius automobilius, keliaudami dviračiais, paspirtukais ar riedlentėmis.
Naujasis tiltas į Nemuno salą
Nemuno salą ir Karaliaus Mindaugo prospektą sujungė naujas tiltas. Jis skirtas pėstiesiems, dviratininkams ir specialiųjų tarnybų transportui.
Ši jungtis ne tik palengvins keliones į atgimstantį Nemuno salos parką, bet ir leis paskirstyti didesnius lankytojų srautus, kurie plūstelės užbaigus mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statybas.
Be to, miestas nusiteikęs pradėti dar vieno tilto statybas – iš Nemuno Salos į Žemąją Fredą. Tai taptų tiesiogine jungtimi pėstiesiems bei dviratininkams tarp miesto centro ir Aleksoto.
Pripučiamas futbolo maniežas
Vietoj apleisto Kelininko stadiono Jovarų gatvėje iškilo 110 m ilgio, 80 m pločio, iki 25 m aukščio pripučiamas futbolo maniežas. Kompleksą greta aikštės papildo moduliniai konteineriai su rūbinėmis, tualetais, dušais ir administracinėmis patalpomis.
Uždaroje treniruočių bazėje vienu metu gali sportuoti keturios grupės arba virš 50 futbolininkų, o rungtynes stebėti – 100 žiūrovų.
Gamtos stichijos buvo padariusios žalos šiam objektui, tačiau surasti technologiniai sprendimai bei patobulinimai leido atstatyti jį tvirtesnį ir ilgaamžiškesnį.
Kitas maniežas futbolui ir regbiui iškils Aleksote, tačiau ten projektuojamas stacionarus pastatas.
Kauno kultūros centras
2020-aisiais po vidaus patalpų ir kiemelio renovacijos duris atvėrė Kauno kultūros centras. Kūrybininkus čia pasitinka aukšto lygio repeticijų erdvės, daugiafunkcė Didžioji salė, patogūs užkulisiai, atnaujinta garso ir šviesos technika.
Diegiant modernius sprendimus, išsaugota ir autentika – istoriniai vitražai, senosios grindys.
Automobilių stovėjimo aikštelė kieme paversta į jaukią lauko terasą, kuri jau tapo ypač mėgstama renginių erdve. Visos patalpos pasiekiamos žmonėms su judėjimo negalia.
Laukia finalinis darbas – užbaigti viso pastato fasado restauraciją.
K. Petrausko ir M. Jankaus skveras
Skveras tarp K. Petrausko ir M. Jankaus gatvių bei Radvilėnų plento tapo dar viena jaukia susitikimų ir laisvalaikio erdve. Atskirtos poilsio ir transporto zonos, sutvarkytas grindinys, pasodinta kelios dešimtys ąžuoliukų.
Greta infrastruktūros atnaujinta ir mažoji architektūra – skverą papuošė minimalistinės estetikos suoliukai, dviračių stovai, kiti elementai.
Per paskutinius kelerius metus Kaune atnaujinta gerokai virš dešimties parkų ir skverų. Jų skaičius mieste ir toliau augs, kad žaliosios miesto erdvės kauniečiams būtų patogiai prieinamos kuo arčiau namų.
Muzikinio teatro sodelis
Miesto sodas – dar viena simbolinė Kauno ikona. Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelis atgimė naujai, pratęsdamas išgražėjusios Laisvės alėjos erdves.
8 tūkst. m2 plote susidėvėjusias betono plokštes pakeitė granito danga, įrengta nauja vaikų žaidimų aikštelė, sumontuoti žibintai, suoliukai bei kiti mažosios architektūros elementai, išsaugoti ilgamečiai medžiai. Įrengus pandusus, erdvės patogiau prieinamos žmonėms su judėjimo negalia, taip pat tėvams su vežimėliais.
Išskirtiniu traukos objektu tapo iš trijų baseinėlių sudarytas fontanas.
Tai dar vienas žaliasis miesto plotas, papildęs daugiau kaip dešimties atnaujintų parkų sąrašą per pastaruosius kelerius metus.
KAUNAS SKAIČIAIS
Matomas Kaunas
Švietimo miestas
Darnus judumas ir tvarumas
Patogus miestas
Kaunas auga
ĮSIPAREIGOJAME
„Mokslo sala“
Nemuno saloje duris atvers pirmasis ir vienintelis šalyje mokslo ir inovacijų populiarinimo centras „Mokslo sala“. Atlikta jau du trečdaliai muziejaus statybos darbų – pabaiga planuojama 2023 metų gale. Pasirašyta sutartis su pasaulinę patirtį turinčia Lenkijos kompanija „Trias Avi“ dėl interaktyvių eksponatų įrengimo.
Moderniame pastate – interaktyvios nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, planetariumas, virtualių projekcijų erdvės, dirbtuvės bei laboratorijos, kavinės. Čia pat įsikurs nacionalinis STEAM centras viso Kauno regiono mokinių edukacijoms. Per metus tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.
Sulig šių statybų pabaiga pasikeis ir visas Nemuno salos veidas. Baigiami parko tvarkybos darbai – įrengiami nauji takai, aktyvaus laisvalaikio ir ramaus poilsio erdvės.
Lengvosios atletikos maniežas
Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksą papildys modernus lengvosios atletikos maniežas. Šalia Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės jau įsibėgėjusios jo statybos kartu su požemine automobilių stovėjimo aikštele.
Numatyta įrengti šešis 200 metrų ilgio ir aštuonis 60 m bėgimo takus, šuolių, rutulio stūmimo bei tolimųjų metimų (ieties ir disko) treniruočių sektorius. Tribūnose sportininkų pasirodymus galės stebėti 500 žiūrovų. Projekte taip pat suplanuotos administracinės ir pasitarimų patalpos, trenerių ir sportininkų kambariai, vieta kavinei. Nauja erdvė pasitarnaus kokybiškoms lengvaatlečių treniruotėms ir apšilimui prieš aukšto rango varžybas Dariaus ir Girėno stadione.
Netrukus prasidės naujo futbolo ir regbio maniežo statybos Aleksote.
M. K. Čiurlionio koncertų centras
Kairiajame Nemuno krante ties H. ir O. Minkovskių gatve iškilsiantis M. K. Čiurlionio koncertų centras – pirmoji tokio lygio renginių erdvė Lietuvoje rimtosios muzikos koncertams, kongresams bei konferencijoms. 11 tūkst. m2 pastate – dvi salės su išskirtine akustika: didžioji talpins apie 1,5 tūkst. žiūrovų, o antrojoje numatyta iki 700 vietų. Pastatą projektuoja tarptautinį konkursą laimėjusi „Paleko archstudija“.
Tai dar vienas žingsnis industrinį Žemosios Fredos kvartalą priartinant miesto centro link. Iš sutvarkyno Nemuno salos parko nusidrieks naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, vedantis į kitą Nemuno krantą, būsimo koncertų centro link.
Šilainių baseinas
Vandens sporto mėgėjai ir profesionalai Kaune turės dar didesnį erdvių pasirinkimą plaukimo treniruotėms – iškils nauji baseinai Šilainiuose ir Panemunėje.
Iš pagrindų atnaujintas Šilainių 25 metrų baseinas turės aštuonis 2 m gylio takelius, seklesnį baseinėlį vaikams ir laisvalaikio zoną, taip pat persirengimo erdves ir kitą šiuolaikišką infrastruktūrą. Didžioji dalis senojo baseino Baltų prospekte, kuriame šeimininkauja Kauno plaukimo mokykla, bus nugriauta, o jo vietoje iškils modernus pastatas.
Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos vien miesto lėšomis pastatytas olimpinių standartų vandens sporto centras su dviguba SPA zona iškart sulaukė didelio populiarumo. Tai patvirtina, jog kokybiški baseinai kauniečiams yra reikalingi bei naudingi.
Rotušės aikštės renesansas
Šurmuliuojanti, atvira ir vientisa erdvė – tokią Rotušės aikštės viziją sieksime įgyvendinti netolimoje ateityje. Reikia atsisakyti automobilių eismo ir parkavimo – prioritetas pėstiesiems.
Jau dabar vis daugiau aikštės ploto išnaudoja kavinių lauko terasos, kurios galėtų dar labiau plėstis. Per šventes čia gali kurtis paviljonai, turgeliai, įvairios pramogos. Visa tai suteikia gyvybės, o būtent tokia ir turi būti viena pagrindinių miesto erdvių.
Projektiniai pasiūlymai jau pristatyti visuomenei: susidėvėjusias betono plyteles pakeisti naujomis granito plokštėmis, atnaujinti aikštę juosiančią senųjų akmenų dangą. Aplink brandžius medžius architektai siūlo formuoti žalumos saleles, o ties Maironio paminklu numatytas skverelis jaukiam poilsiui. Pokyčių sulauktų ir čia trykštantys fontanai.
Rotušės rekonstrukcija
Atgimsta „baltąja gulbe“ vadinama Kauno rotušė. Visus darbus rangovai atlieka su nepriklausomų paveldosaugininkų priežiūra. Visus pastato aukštus sujungs liftas, vedantis iki naujo parodų paviljono palėpėje, tad į pastatą netrukdomai galės patekti ir judėjimo negalią turintys žmonės.
Po remonto čia sugrįš santuokos, įsikurs moderni Kauno miesto muziejaus ekspozicija, leisianti lankytojams interaktyviai iš arčiau pažinti miestą bei jo istoriją, „Kaunas IN“ informacijos centras ir suvenyrų parduotuvė turistams bei kavinė.
Paskutinį kartą ši reprezentacinė miesto erdvė remontuota kone prieš 200 metų, o restauruota – prieš pusę amžiaus. Vidaus patalpų restauraciją planuojama baigti 2023 m. Toliau planuose – fasado atnaujinimas ir visos Rotušės aikštės sutvarkymas.
Romainiuose iškils didžiausias darželis
Toliau plečiame švietimo įstaigų tinklą ten, kur jų labiausiai reikia. Šiemet prasidės didžiausio darželio statybos Romainiuose. Vijūkų g. 78 numeriu pažymėtame sklype iškils vieno aukšto, 260 vietų įstaiga.
A++ energinio naudingumo pastate suplanuotos modernios vaikų miego ir laisvalaikio erdvės, administracijos patalpos, transformuojamos salės. Lauke – žaidimų aikštelės, amfiteatras renginiams ir kitoms veikloms gryname ore.
Greta numatyta projektuoti ir pradinę mokyklą. Tuoj bus baigtas dar vienas – Jūratės gatvėje, Vilijampolėje. Iš pagrindų rekonstruotame pastate laukiama 160 mažųjų kauniečių, apie 50 darbo vietų personalui. Pernai atidarytą „nuo nulio“ pastatytą darželį Šilainiuose jau lanko 200 vaikų.
Naujas darželis Vilijampolėje
Vilijampolėje, Jūratės g. 19, baigiami rekonstrukcijos darbai – dar vienas naujas darželis Kaune „Pelėdžiukas“. Įstaigą lankys 160 mažųjų kauniečių, bus sukurta pusšimtis darbo vietų. Prie senojo pastato pristatyti du nauji dviaukščiai priestatai, įrengtas liftas.
Modernizuotose vidaus erdvėse išsiteks vaikų žaidimo ir poilsio zonos, miegojimo, persirengimo ir maitinimo patalpos, multifunkcinės salės aktyviam auklėtinių laisvalaikiui bei personalui skirti administraciniai kabinetai. Lauke – mokomieji daržai, pavėsinės ir žaidimo aikštelės. Įstaigą planuojama atidaryti dar šiemet.
Netrukus prasidės ir didžiausio Kaune darželio statybos Romainiuose (Vijūkų g. 78). Taip pat planuojama įstaigų plėtra Aleksote.
Slaugos ligoninė Kulautuvoje
Buvęs vaikų tuberkuliozės ligoninės-sanatorijos pastatų kompleksas Kulautuvoje (Akacijų al. 2) perėjo Kauno miesto žinion.
COVID-19 pandemijos pradžioje vos per keletą savaičių atlikti būtiniausi patalpų pritaikymo darbai, sutvarkyta aplinka – pilnai pasiruošta galimam koronavirusu sergančių gyventojų izoliavimui.
Gydomajame korpuse atnaujinti du skyriai, paruoštos lovos ir kiti reikiami baldai. 2022 metų kovą visa tai pasitarnavo priimant ir pasirūpinant iš karo niokojamos šalies į Kauną atvykusiems keliems šimtams vaikų. Saugią pastogę suradę pabėgėliai su juos lydinčiais pedagogais čia glaudėsi beveik pusmetį.
Esame numatę iš pagrindų atnaujinti šias maždaug 5000 kv. metrų ploto patalpas ir patikėti jas K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei, prižiūrinčiai garbaus amžiaus ir sunkios sveikatos būklės kauniečius.
Futbolo ir regbio maniežas
Aleksote kuriamas naujas sporto kompleksas. Stacionarus maniežas futbolui ir regbiui iškils patogiai pasiekiamoje vietoje – Europos pr. 105A, šalia Aleksoto seniūnijos.
29 metrų aukščio pastate projektuojama šiuolaikiška infrastruktūra futbolo ir regbio treniruotėms bei varžyboms. Išskirtiniu pastato akcentu taps ant stogo įrengta apžvalgos aikštelė su vaizdu į Dariaus ir Girėno aerodromą bei Aleksoto apylinkes.
Pėsčiųjų tiltas į Aleksotą
Nemuno salą ir Žemąją Fredą sujungs 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, vedantis Aleksoto link. Jis ne tik pagerins susisiekimą tarp abiejų krantų, bet ir taps nauju traukos centru: iš čia atsivers 360 laipsnių miesto panoramos, o tilto prieigose ir prie pat vandens bus sukurtos amfiteatro tipo laisvalaikio erdvės. „TEC Infrastructure“ ir architektų komandos „KILD“ projekto įgyvendinimas prasidės vos gavus statybos leidimą ir viešojo konkurso būdu išrinkus statybos darbų rangovą.
Pietrytinis aplinkkelis
Įsibėgėja vienas svarbiausių susisiekimo miesto infrastruktūros projektų – Pietrytinio aplinkkelio statybos.
Projektą sudaro 3 etapai. Pirmuoju įrengiamas 2 juostų 3,5 km ilgio kelias nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės ties Kauno hidroelektrine. Vėliau startuos antras etapas – Ateities plento rekonstrukcija – 2,6 km ilgio kelias nuo A1 automagistralės iki Palemono gatvės.
Trečiajame – Marijampolės plento 5,1 km atkarpos rekonstrukcija.
Užbaigus darbus, tranzitu vykstantys vairuotojai greičiau bei patogiau aplenks Kauną, o Petrašiūnuose ir dalyje Dainavos rajonų smarkiai sumažės transporto keliama triukšmo ir oro tarša.
Daugiaaukštė automobilių saugykla
Teritorijoje už buvusio „Merkurijaus“, tarp Laisvės alėjos ir K. Donelaičio gatvės, kyla daugiaaukštė automobilių saugykla su 250 parkavimo vietų automobiliams bei atskira erdve dviračiams. Jau iš tolo matyti penkiaaukščio konstrukcijos, fasado apdailos fragmentai. Rangovai baigė požeminės dalies sienų apibetonavimą, toliau montuojamos gelžbetoninės konstrukcijos, vyksta mūro darbai.
Kauniečiai bei miesto svečiai čia galės patogiai palikti savo transporto priemones, darbo reikalais ar laisvalaikiu atvykdami į miesto centrą. Tuo pačiu sumažės parkuojamų automobilių kiekis centrinėse miesto gatvėse.
Statybų finišas – jau šiemet!
Nemuno salos parkas
Naujasis Kauno centras vis stipriau gręžiasi Nemuno salos link. Greta olimpinių standartų „Žalgirio“ arenos baseino ir kylančio „Mokslo salos“ muziejaus iš pagrindų atnaujinama visa parko erdvė.
Jau nutiesti takai, ruošiamasi įrengti po tris krepšinio ir paplūdimio tinklinio aikšteles, tiek pat lauko teniso kortų. Būsimos šiuolaikiškos vaikų žaidimų erdvės, nauja velotrasa, modernus apšvietimas suteiks naujos gyvybės šiam unikaliam plotui Nemuno apsuptyje. Suformuoti gėlynai, suoleliai ir amfiteatras taps patrauklia vieta poilsiui. Planuose – naujos prieplaukos įrengimas.
Palaikome šį ambicingą projektą. Esame pasirengę tęsti pradėtus darbus, tarp kurių ir naujasis pėsčiųjų bei dviračių tiltas iš salos į atgimstančią Žemąją Fredą.
Senųjų kvartalų renesansas
Sovietmečiu statytų daugiabučių renovacija visoje Lietuvoje vyksta vangiai, o gyventojų namai nuolat sensta. Kadangi nacionalinė valdžia nesugeba parengti veikiančio plano, Kaunas turi sprendimą – transformuoti ištisus kvartalus.
Urbanistai parengė galimybių studiją. Pritarusiems pastatų renovacijai specialistai pasiūlys skirtingus inovatyvius renovacijos sprendinius – nuo paprastojo remonto iki ištisų fasadų keitimo, kardinaliai atnaujinant pastatų išvaizdą bei energinį efektyvumą.
Savo ruožtu miestas imsis kompleksinių aplinkos tvarkymo veiksmų – įrengti laisvalaikio erdves, puoselėti žalumą, pasirūpinti vietomis automobiliams.
Radvilėnų plentas
Praėjusiais metais prasidėjęs Radvilėnų plento kapitalinis remontas įgauna vis didesnį pagreitį. Atkarpoje nuo Zoologijos sodo iki Tunelio gatvės atnaujinama važiuojamoji dalis, įrengtos pralaidos upeliui.
Ryškiausias pokytis laukia pėsčiųjų – Ąžuolyno pusėje nutiestas šaligatvis. Tai neabejotinai užtikrins saugesnį ir nenutrūkstamą pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimą judrioje gatvėje, kur iki šiol dominuodavo automobiliai.
Greta artėja A. Mickevičiaus slėnio sutvarkymas, tad naujai atgijusi erdvė bus patogiai pasiekiama naujai įrengtais laiptais leidžiantis šlaitu iš Ąžuolyno.
Kovo 11-osios parkas
Dainavos, Draugystės parkai jau puošia vieną tankiausiai apgyvendintų miesto mikrorajonų. Tačiau tai – tik įžanga. Sieksime ir toliau pateisinti žalio miesto statusą suteikiant dar daugiau žalumos visame Kaune.
Turime originalų tikslą – dauboje išsidėsčiusią erdvę priešais „Girstutį“ ir šalia daugiabučių paversti saugiu vaikų parku. 2,6 ha ploto teritorija būtų pritaikyta įvairių amžiaus grupių mažiesiems kauniečiams. Planuojama iš pagrindų tvarkyti takus, įrengti mažosios architektūros elementus, atnaujinti apšvietimą, sukurti atskiras erdves žaidimams ir sportui.
Pokyčiai laukia ir netoliese esančio Gričiupio parko.
Naujas parkas prie Vaišvydavos karjero
Iki šiol neoficiali, tačiau daugelio pamėgta maudynių vieta – Vaišvydavos karjeras – turi sulaukti deramo dėmesio. Inicijavome šioje teritorijoje parko ir pliažo įrengimą.
Šiuo metu jau atliekama teritorijos sutvarkymo techninio projekto ekspertizė, artėja statybos leidimo išdavimas. Kauniečiai nusipelnę šioje miesto dalyje turėti tvarkingą poilsio ir pramogų erdvę su natūralių medžiagų suoliukais, amfiteatru, maudynių vaikams zona, kavine ir parkavimo aikštele.
Marių gatvė
Atnaujinus pagrindines miesto įvažas ir didžiąsias gatves, kelininkų technika jau darbuojasi atokesniuose kvartaluose. Veiksmas įsibėgėjo ir Palemone. Marių gatvė sulaukė kapitalinio remonto: pernai pradėti įrenginėti lietaus nuotekų tinklai.
Rangovai taip pat atnaujins gatvės važiuojamąją dalį, įrengs pėsčiųjų ir dviračių takus, naują apšvietimą. Darbų pabaiga suplanuota šių metų pabaigoje.
Didžiausi gatvių tvarkymo darbai miesto centre jau atlikti – turime ambicingą planą didinti tempą artėjant prie pakraščių. Žvyrkeliai ar duobėti, sunkiai pravažiuojami keliai turi kuo greičiau tapti istorija bet kurioje šiuolaikinio Kauno vietoje.
Sargėnų dvaro istorinis parkas
Viename tankiausiai apgyvendintų Kauno mikrorajonų planuojama atkurti erdvę poilsiui ir laisvalaikiui. Sargėnų dvaro istorinis parkas Šilainių pakraštyje driekiasi nuo Kuršių ir Rasytės gatvės šlaitu Panerių gatvės link.
3,5 hektarų ploto teritorija daugiabučių pašonėje bus kapitališkai sutvarkyta – įrengti patogūs takai, apšvietimas, poilsio zonos ir vaikų žaidimų aikštelės. Papildomo dėmesio prašosi ir jaukus tvenkinys.
Ruošiantis artėjantiems darbams, pirmiausia teko parengti detalųjį planą, suformuoti sklypą. Šiuo metu rengiamas rekonstrukcijos projektas. Jį įgyvendinti tikimasi per artimiausius kelerius metus.
A. Samulevičiaus-Samuolio skveras
Puoselėdamas žaliuosius miesto plotus, Kaunas rengiasi atnaujinti dar vieną erdvę Žaliakalnyje.
P. Dovydaičio, Darbininkų ir Molėtų gatvėmis apjuostas skveras, prieš dešimtmetį pavadintas XX amžiaus pradžios lietuvių tapytojo Antano Samulevičiaus-Samuolio vardu, jau šiemet sulauks pokyčių.
Pagal parengtą projektą viešąjį konkursą laimėję rangovai netrukus pradės darbus: planuojama atnaujinti takų sistemą, apšvietimą, įrengti suoliukus ir kitus mažosios architektūros elementus. Čia pat bus įrengta vaikų žaidimų bei sporto ir laisvalaikio aikštelė.
Sporto inventoriaus fondas
Sporto mokyklų infrastruktūra, treniruočių bazės ir nuo viso to neatsiejamas inventorius turi ir toliau sulaukti deramo dėmesio. Jau dabar atletai Kaune randa vis geresnes sąlygas ruošiantis ateities pergalėms, o trofėjų kolekcijas papildo vis solidesni laimėjimai. Tokie rezultatai yra akivaizdus įrodymas, kad Vieningo Kauno siekis auginti bei stiprinti sportą mieste – pasiteisina.
Planuojame, kad „Gaja“, „Bangpūtys“, „Startas“, „Kauno Žalgiris“ ir Kauno plaukimo mokykla kasmet reguliariai pasipildys nauju inventoriumi. Pagal trenerių ir sportininkų išreikštus poreikius bus įsigyjama vandens sporto, lengvosios atletikos, gimnastikos įranga ir kiti treniruokliai jauniesiems sportininkams ir didesnę patirtį sukaupusiems atletams.
Trijų mergelių tiltas
Vienas aukščiausių Lietuvoje Trijų mergelių tiltas uždarytas kapitaliniam remontui. Pagrindinė jungtis per Nemuną tarp Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo netrukus turės aiškiai atskirtus pėsčiųjų ir dviračių takus, atnaujintus turėklus, dangas bei apšvietimą.
Tuo pačiu bus sutvarkytos prieigos – prietilčių laiptai ir takai. Kauniečių patogumui čia planuojama įrengti dviračių stovus, naujus suoliukus bei kitus mažosios architektūros elementus.
Darbus planuojama baigti iki metų galo.
Pėsčiųjų tiltas per Nerį
Susisiekimas tarp Vilijampolės ir Senamiesčio praeiviams bei dviratininkams bus kur kas patogesnis. Suprojektavus ir pastačius naują pėsčiųjų tiltą per Nerį iš Brastos gatvės į Kauno pilies prieigas patekimas į centrinę miesto dalį taps ne tik greitesnis, bet ir ženkliai saugesnis. P. Vileišio tiltas nepritaikytas didesniems žmonių srautams, o labiau pasitarnauja transporto srautams.
Jaukus Gedimino gatvės skveras
Vietoje išklypusių grindinio plytelių ir grafičiais apipaišytų sienų – patraukli erdvė kauniečiams. Kaunas – žalias miestas, tad vietos želdiniams galima surasti ir pačiame miesto centre. Ties Kęstučio ir Gedimino gatvių sankirta, naujam gyvenimui atgims dar vienas skveras.
Rangovai jau išvalė ir aptvėrė teritoriją – netrukus prasidės darbai. Nedideliame plote greta judrios gatvės numatyta atnaujinti dangą, atkurti gėlynus, įrengti stovus dviračiams, suoliukus bei jaukų apšvietimą. Buvusias taksofono nišas uždengs dekoratyvinė sienutė, o visa mūrinė tvora bus sutvirtinta ir apdailinta struktūriniu betonu.
Naugardiškių parko sutvarkymas
Aleksotiškių pamėgtam Naugardiškių parkui – jau parengtas rekonstrukcijos darbų planas.
2,4 hektarų ploto teritorijoje suplanuota atnaujinti pėsčiųjų takų infrastruktūrą. Dalis jų bus išasfaltuoti ir pritaikyti dviratininkams, kiti išgrįsti natūralia skaldele. Centrinėje parko dalyje iškils vaikų žaidimo aikštelės ir lauko treniruoklių kompleksas.
Atnaujinimo sulauks ir vienas iš parko simbolių – lauko estrada kartu su žiūrovų suoliukais.
Gričiupio parko atnaujinimas
2,8 hektarų plotą užimantis Gričiupio parkas jau greitai sulauks ženklių pokyčių, papildydamas sutvarkytas žaliąsias miesto erdves.
Sutvarkyti pagrindiniai įėjimai, įrengti suoliukai, jaukios pavėsinės ir dviračių stovai greta jų – tik dalis numatytų darbų. Atskiras parko erdves į bendrą visumą sujungs naujai įrengti pėsčiųjų takai.
Parką papildys ir aktyvaus laisvalaikio bei ramesnio poilsio zonos: žaidimų aikštelės vaikams, treniruokliai suaugusiems. Saugumą užtikrins parke įrengtas apšvietimas ir vaizdo stebėjimo kameros.
Romainių gatvė atgyja naujai
Atnaujinus pagrindines miesto įvažas ir didžiąsias gatves, kelininkų technika keliasi į atokesnius kvartalus. Veiksmas jau prasidėjo Romainių gatvėje. Atnaujinami požeminiai tinklai, klojama lietaus nuotekų sistema, keičiama maždaug 4 km ilgio važiuojamosios dalies danga. Abipus kelio bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, naujas apšvietimas. Medekšinės ir Romainių gatvių susikirtime suplanuota žiedinė sankryža, pėsčiųjų perėjos.
Pagrindinis akcentas – eismo dalyvių saugumas itin sparčiai besiplečiančiame Romainių mikrorajone. Kapitalinė rekonstrukcija taip pat apims vadinamąjį „Regitros“ kalną nuo Raudondvario plento iki Šilainių pl.
Visam projektui įgyvendinti iš miesto biudžeto skirta apie 4,9 mln. Eur. Kapitalinį remontą baigti planuojama per artimiausius metus.
Sutvarkius Romainių gatvę, bus galima pradėti besijungiančių gatvių ir inžinerijos įrengimo darbus. Analogiški darbai vyksta Palemone, Marių gatvėje.
Žemosios Fredos konversija
Žemoji Freda – ligšiolinė industrinė teritorija, pasak urbanistų, turinti didžiulį potencialą tapti išskirtine traukos vieta.
Atlikta galimybių studija parodė, kad 62 hektarų teritorijoje išsidėsčiusius pramoninius ir sandėliavimo paskirties objektus ilgainiui pakeis verslo centrai, multifunkcinės bei rekreacinės erdvės, komerciniai ir gyvenamieji pastatai – patogiam gyvenimui prie upės, šalia Kauno centro.
Miestas numatęs jau per artimiausius kelerius metus iš pagrindų pakeisti ligšiolinę H. ir O. Minkovskių gatvę. Be to, čia pat iškils M. K. Čiurlionio koncertų centras. Kairįjį Nemuno krantą su kitapus upės esančia Nemuno sala sujungs būsimas naujasis tiltas pėsčiųjų bei dviračių eismui.
Žemosios Fredos konversija jau prasidėjusi – vystomas „Nemunaičių“ projektas, ant kalno Aleksote kyla kvartalas „Matau Kauną“.
Viadukai virš Tunelio gatvės
Tunelio gatvėje verda svarbūs darbai. Demontuotas ir naujai atstatomas kritinės būklės senas pėsčiųjų viadukas. Greta bus atnaujinti ir laiptai – tiek į Perkūno alėją Žaliakalnyje, tiek ir vedantys į Aukštuosius Šančius, Vievio gatvės link.
Užbaigus šias statybas, bus pradėtas renovuoti antras viadukas, esantis prie pat geležinkelio stoties. Tai užtikrins, kad visos Ąžuolyno ir Aukštųjų Šančių jungtys pėstiesiems būtų patogios, tvarkingos ir saugios.
Nemunas laivybai (šliuzo ir žuvitakio projektas)
Vienas ambicingiausių planų – pastatyti šliuzą ir žuvitakį ties Kauno hidroelektrine. Ši Kauno idėja sulaukė didžiulio palaikymo ir visuotinio pritarimo.
Tokia infrastruktūra ištaisytų istorinę klaidą ir sujungtų Nemuną, kurį perskyrė dar 1959 metais pastatyta hidroelektrinė. Įgyvendinus tokią iniciatyvą, nenutrūkstamai laivybai atsivertų beveik 500 km ilgio kelias Nemunu per visą Lietuvos teritoriją.
Šliuzas leistų nekliudomai plaukti nuo pat Kuršių marių iki Druskininkų ir gilyn į Lenkiją bei kitas Vakarų Europos šalis. Be to, būtų sudarytos sąlygos žuvų migracijai.
Šiuo metu vyksta dialogas su suinteresuotomis strateginėmis šalies įmonėmis. Artėja projektinių pasiūlymų bei poveikio aplinkai vertinimo rengimo etapas.
Kauno menininkų namai
Prieš metus savo veiklos 50-metį minėję Kauno menininkų namai (KMN) šią jubiliejinę sukaktį pasitiko atsinaujinę – restauruotas pastato fasadas ir vertingosios detalės, įrengtas dekoratyvinis apšvietimas.
Artimiausiu metu prasidės Europos paveldo ženklu pažymėto pastato vidaus patalpų remontas bei tvoros ir sklypo sutvarkymo darbai. Menininkų bendruomenės pamėgtos erdvės bus pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia – suprojektuotas įėjimas iš kiemo pusės, tarp skirtingų pastato aukštų judėti leis naujai įrengtas liftas.
Remontuojant vidaus erdves bus atnaujinamos inžinerinės sistemos, atstatomos sovietmečiu panaikintos pertvaros. Čia pat numatyta įrengti įstaigos administracijos darbuotojų kabinetus.
K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės priestatas
Panemunėje (Raudonojo Kryžiaus g. 1) suplanuota Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtra. Čia iškils du 5 aukštų korpusai, taip papildomai sukuriant beveik 200 naujų vietų sunkiomis ar nepagydomomis ligomis sergančių žmonių priežiūrai.
Pietiniame korpuse suplanuotos priėmimo patalpos, gydytojų, slaugytojų bei socialinių paslaugų kabinetai, taip pat buitinės patalpos. Kituose aukštuose – palatos, darbuotojų persirengimo patalpos.
Antrajame korpuse – palatos bei slaugytojų patalpos. Abu pastatus sujungs galerija su laukimo ir bendravimo erdvėmis. Aplink planuojama išvystyti takų tinklą, įkurti rekreacines aikšteles.
Kaunas jau dabar ženkliai sumažinęs eiles šioms socialinėms paslaugoms gauti, tačiau miestas turi ambicingą tikslą – kad tokio „deficito“ išvis nebeliktų. Todėl, atliepiant augantį jų poreikį, siekiama plėsti slaugos ligoninės infrastruktūrą.
Eurolygos finalo ketvertas – Kaune
Trečias gegužės savaitgalis kauniečių kalendoriuose privalo būti pažymėtas itin ryškiai. Pirmą kartą šalies istorijoje gegužės 19–21 dienomis vyks Eurolygos finalo ketvertas! „Žalgirio“ arena ir visas Kaunas taps epicentru aukščiausio lygio kulminacinėms kovoms – dėl prestižinio trofėjaus ir čempionų titulo susikaus keturi stipriausi Senojo žemyno klubai.
Kaunas nuo pat pirminės idėjos tvirtai nusprendė prisidėti kuriant didelę krepšinio šventę miestui ir visai Lietuvai bei Europai.
Tokio masto renginys neabejotinai pritrauks tūkstančius aistruolių iš užsienio ir dar kartą primins visiems apie 2022-ųjų Europos kultūros sostinę.
Panemunės baseinas
Vaidoto gatvėje suplanuotas naujas baseinas su viešųjų pirčių erdve. Panemunės kompleksą miestas statys „nuo nulio“.
Suprojektuotas 25 metrų ilgio 8 takelių baseinas bei 15 metrų seklesnis baseinėlis vaikams. Čia pat bus įrengta laisvalaikio zona su masažinėmis voniomis, viešąja pirtimi bei sporto sale grupinėms ir funkcinėms treniruotėms.
Skaičiuojama, kad vienu metu vandens pramogų erdvėmis galės naudotis apie 100 žmonių.
Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos vien miesto lėšomis pastatytas olimpinių standartų vandens sporto centras su dviguba SPA zona iškart sulaukė didelio populiarumo. Tai patvirtina, jog kokybiški baseinai kauniečiams yra reikalingi bei naudingi.
Dar vienas baseinas iškils Šilainiuose.
LSMU Traumatologijos ortopedijos korpusas
Tarptautinė praktika rodo, kad medicinos paslaugas tikslinga koncentruoti vienoje vietoje.
2022 m. pradžioje Kaunas pradėjo naujo LSMU Kauno ligoninės Traumatologijos ortopedijos korpuso statybas Šilainiuose. Moderniame pastate Josvainių gatvėje bus įrengtos 5 šiuolaikiškos operacinės, konsultacijų ir tyrimų kabinetai su modernia diagnostine bei gydymo įranga, 50 palatų.
Miesto investicijos siekia apie 9 mln. eurų. Čia bus atkeltas iki šiol pačiame miesto centre, Laisvės alėjoje veikiantis Traumatologijos punktas. Jo vietoje atlaisvintose patalpose galėtų įsikurti verslo įmonių ir kitų organizacijų biurai, gyvenamieji būstai.
„Gaisrininkų“ požeminės perėjos rekonstrukcija
Smarkiai besikeičianti Nemuno sala, sutvarkyta krantinė diktuoja tolesnius sprendimus, kaip sukurti patogesnį susisiekimą ir rekreacines erdves upės pašonėje. Čia jau suplanuoti pirmieji darbai.
Netrukus bus pradėta rekonstruoti požeminė perėja, vedanti iš Nemuno gatvės kitapus Karaliaus Mindaugo prospekto, Nemuno salos link. Siekiama, kad ši „Gaisrininkų tuneliu“ vadinama erdvė taptų funkcionalesnė.
Pagal projektą virš Nemuno krantinės planuojama nukasti dalį šlaito pylimo, taip suformuojant atvirą amfiteatro tipo terasą su vaizdu į Nemuno salą. Greta numatyta erdvė ir kavos bei užkandžių paviljonui, atokiau – vieta viešajam tualetui. Kapitaliai sutvarkius požeminę perėją ir vietoje laiptų įrengus pandusus bei nuovažas, ja be kliūčių judės ir žmonės su negalia, taip pat dviratininkai.
Kaunas – miestas prie upių, todėl sieksime jų pakrantėms įkvėpti vis daugiau gyvybės.
Laisvalaikio infrastruktūros plėtra
Vaikų žaidimų aikštelės, aktyvaus laisvalaikio erdvės su lauko treniruokliais – turi būti patogiai pasiekiamos netoli nuo namų. Jau kuris laikas Kaune tokia infrastruktūra plėtojama parkuose, didesniuose skveruose ir ne tik. Tačiau akivaizdu, kad jų poreikis mieste tik didėja.
Esame pasirengę plėsti priežiūrą, atnaujinimą bei įrengimą naujų vaikų žaidimų ir sporto aikštelių daugumoje Kauno miesto seniūnijų. Taip pat esamas erdves papildyti naujomis aikštelėmis.
Aleksoto inovacijų parkas
Innopark Kaunas – vardas, kurį su kiekviena diena vis dažniau kartos inovacijas kuriančios Lietuvos ir užsienio kompanijos.
Daugiau kaip 30 hektarų ploto buvusi karinės aviacijos teritorija Europos prospekte ir anuometinis sraigtasparnių dirbtuvių angaras išgyvena tikrą konversiją, virsdamas Aleksoto inovacijų pramonės parku. Projektui suteiktas valstybinės reikšmės statusas.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančios organizacijos lietuviškajame „Silicio slėnyje“ steigs savo tyrimų centrus, laboratorijas, plėtos eksperimentinę bei prototipų gamybą, bendradarbiaus su mokslo institucijomis. Planuojama pritraukti bent 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų ir sukurti virš tūkstančio gerai apmokamų darbo vietų.
Kėdainių tiltas
Būsimas naujas tiltas per Nemuną iš Kėdainių į Užnemunės gatvę taps patogia jungtimi automobiliams, pėstiesiems bei dviratininkams. Jo dėka ženkliai sumažės „tranzitinis“ automobilių srautas pro senamiestį ir centrą, pagerės susisiekimas tarp Aleksoto, Marvelės ir Vilijampolės bei Šilainių mikrorajonų.
Jau paskelbtas rangos darbų konkursas šio tilto statyboms.
Stoties turgus
Stoties turgavietė jau dabar tapusi gerokai patrauklesne vieta prekeiviams ir lankytojams. Atnaujintas fasadas iš M. K. Čiurlionio gatvės, įrengtos lietaus nuotekų sistemos, teritorijoje pakeista danga, įrengti betoniniai šuliniai, sumontuotas kokybiškas apšvietimas bei atskiras vandens įvadas gėlininkams. Senuosius kioskus pakeitė šiuolaikiškos konteinerio tipo prekybos vietos ir mediniai nameliai.
Planuose – modernaus pagrindinio turgaus paviljono statyba. Architektai jau rengia projektinius pasiūlymus. Po vienu stogu įsikurs prekybininkai, maitinimo įstaigos, planuojamos žaliosios terasos. Greta numatytos ir papildomos automobilių parkavimo vietos.
Įgulos bažnyčia (Soboras)
Jau šiemet rugpjūtį restauratoriai užbaigs Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios atnaujinimą. Belikę vos penktadalis suplanuotų darbų. Tvarkomi Soboro fasadai – nuo cokolio iki pat kupolų. Ypatingas dėmesys skiriamas architektūriniams istorinio pastato akcentams – kolonoms ir dekoro elementams.
Į bažnyčios erdves ves atnaujinti lauko laiptai ir keltuvas žmonėms su negalia. Vienas dažniausiai fotografuojamų pastatų dar labiau trauks turistų dėmesį, o jo erdves papildys koncertai, kitos meno veiklos bei ekskursijos.
Dainų slėnis
Dainų slėnis – tikra Kauno ikona – per ateinančius metus gerokai pasikeis. Iš privatininkų miestui sugrąžinta erdvė atnaujinama iš pagrindų. Nuardžius senąsias konstrukcijas, įrenginėjamos požeminės komunikacijos. Ši Ąžuolyno erdvė turės naujas dangas, laiptus, tribūnas, o po jomis bus įrengti persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai, grimerinės, administracinės ir kitos atlikėjų patogumui skirtos patalpos. Ryškiu akcentu čia taps iš tolo matoma instaliacija – vertikalus šviesos spindulys.
2024-aisais Kaunas pasitiksime Dainų ir šokių šventės šimtmetį, mat šis tradicinis renginys anuomet užgimė būtent mūsų mieste.
Neptūno įlanka
Ryškių pokyčių sulaukusi vadinamoji Neptūno įlanka Kauno mariose tampa šiuolaikišku uostu pramoginei bei keleivinei laivybai. Įrengta beveik 200 vietų moderni pontoninė prieplauka. Sezono metu fiksuotas beveik 90 proc. užimtumas ir poreikis dar auga.
Ateities planuose – krantinių plėtra, aplinkos sutvarkymas ir naujos „Bangpūčio“ buriuotojų bazės statyba. Buvusius šabakštynus pavertus jaukiu parku, ši erdvė taps oaze ramiam kauniečių poilsiui ir laisvalaikiui.
PROGRAMA
KAUNAS VERTAS GERIAUSIŲ: ŽMONIŲ, IDĖJŲ IR DARBŲ:
Atsisiųsk programąKANDIDATAS Į MERUS
Per pastaruosius 8 metus Kaunas pastebimai pasikeitė: iš nepelnytai apleisto ir kartais būdavusio net pajuokos objektu išaugome į patrauklų, šiuolaikišką miestą – Europos kultūros sostinę. Vietoje pašaipų dabar į Kauną žiūri su pagarba. Nes mes – kiekvienas kaunietis – esame to verti, savo miestą vieningai kurdami drauge.

visvaldas matijošaitis
KANDIDATAI Į TARYBĄ
„VIENINGO KAUNO“ KOMANDOS INICIJUOTI DARBAI
- ĮGYVENDINTI
- įsipareigojame