Povilas Mačiulis
Šią savaitę patvirtintas 2012 metų Kauno miesto biudžetas, kuriame numatyta 682 milijonai litų pajamų ir 735 milijonai litų išlaidų. Natūralu, jog vertinant biudžeto projektą išsiskyrė tarybos narių nuomonės.
Savivaldybės buhalteriai optimistiškai teigia, kad 2012 metų biudžetas subalansuotas. Pasak jų Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia galimybę miestui turėti 53 milijonų deficitą, kurį sudaro skolintos lėšos investicijų projektams kofinansuoti. Taip pat šalies teisinė bazė leidžia miesto skolas perkelti ant įmonių pečių, taip užmaskuojant tikrąsias biudžeto išlaidas.
Optimizmas aptirpsta pamatant skaičius. Kauno savivaldybės įsiskolinimas įmonėms už atliktas komunalines paslaugas auga kaip ant mielių. Vien savivaldybės skolos „Kauno energijai“ 2011 metų pabaigoje už miesto įstaigų ir socialinių būstų šildymą siekia beveik 20 milijonų litų. Šiais metais lyg su kirviu nurėžus švietimo įstaigų ūkiui skirtas lėšas, kurių didžiąją dalį sudaro mokyklų ir darželių šildymas, skolos augs ir toliau.
O kada gražinsime didėjančias skolas? Juk tariamas biudžeto subalansavimas, kai vertinama tik vienų metų pajamos ir išlaidos, negerina savivaldybės finansinės padėties. O biurokratai rožiniais akiniais nurodo laiką, kada bus gražintos skolos – kai pagerės šalies ekonominė padėtis…
Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai matydami tikrąją miesto finansinę situaciją santūriai susilaikė teikdami pasiūlymus dėl biudžeto išlaidų padidinimo. Tačiau pateikė savo variantą, kur būtų galima ženkliai apkarpyti išlaidas. Siūloma mažinti lėšas numatytas Kauno miesto savivaldybės administracijai, tame tarpe ir tarybos nariams, išlaikyti. Taip pat pasiūlė įpareigoti savivaldybes įmones AB „Autrolis“, UAB „Kauno autobusai“, VšĮ „”Automobilių stovėjimo aikštelės” gerinti veiklos efektyvumo rodiklius, mažinti administravimo kaštus, didinti pelningumą.
Įgyvendinus pateiktus „Vieningo Kauno“ siūlymus, Kauno miesto 2012 m. biudžete sumažėtų apie 7 milijonus litų išlaidų. Šias sutaupytas lėšas „Vieningo Kauno“ frakcija siūlė skirti Kauno miesto savivaldybės įsiskolinimams mažinti.
Įvertinus skirtingus Europos ir Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus, šalies bendrojo vidaus produkto rodikliai nežada ženklaus pajamų augimo ir miestų biudžetams. Todėl siūlymas apkarpyti savivaldybės administracines išlaidas, mažinti įsiskolinimą ir kaupti rezervo fondą yra ekonomiškai pagrįstas.
Deja, bet visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ pasiūlymams tarybos posėdyje nebuvo pritarta. Belieka palinkėti miesto buhalteriams pagalvoti apie ilgalaikę Kauno finansų strategiją ir nusiimti rožinius akinius.