Naujienos

Algirdas Kaušpėdas: Kaunas – architektų miestas

2012 vasario 28

“Anties” daininkas, vienas iš „Sąjūdžio“ iniciatorių, „Vieningo Kauno“ narys Algirdas Kaušpėdas

“Anties” daininkas, vienas iš „Sąjūdžio“ iniciatorių, „Vieningo Kauno“ narys Algirdas Kaušpėdas

Kaunas  – krepšinio sostinė, Laisvės miestas, Santakos  miestas.  Yra nemažai  Kauno veidų, bet aš norėčiau pakalbėti apie Kauną – architektų miestą. Kaunas tikrai gali pasigirti savo architektais ir savo architektūra. Kauną netgi  galime pavadinti architektūriniu poligonu. Niekas taip karštai nesiginčija dėl architektūrinio skonio kaip kauniečiai.

Štai skandalingiausias Laisvės alėjoje atsiradęs architekto Virginijaus Juozaičio viešbutis  žaismingai kauniečių pramintas “stiklainiu”. Koks kilo triukšmas – griauti, griauti! O man „stiklainis„ patinka. 

Mes tikrai galime sau leisti turėti pastatą, kuris mus auklėja. Šis pastatas provokuoja mus susimąstyti: ką mums reiškia istorinis architektūros paveldas, kaip turi atrodyti šiuolaikinė architektūra istoriniam kontekste. Man atrodo, kad gyvenimas negali stovėti  vietoje ir mes turime tęsti tai ką pradėjo mūsų protėviai. Bet nekopijuoti, o interpretuoti  ir netgi eksperimentuoti. Mus iš tiesų labai jaudina didžiulis seno ir naujo kontrastas „stiklainyje“. Bet kodėl tai turi būti vertinama tik blogai? Negi filmas, kuriame yra prievartos scenų automatiškai yra blogas? Bet taip mes kurtume tik sterilius filmus, kurie neatspindi tikrovės , nemeniški. Architektūra, gerbiamieji, taip pat yra menas!

Kitas objektas apie kurį norėčiau pakalbėti – architekto Eugenijaus Miliūno suprojektuota Žalgirio arena.  Pirmą kartą Lietuvoje visa jėga architektas parodė kaip turi būti projektuojami vieši pastatai. Žalgirio arenos visos investicijos suklotos į pastato esmę: viduje – maksimaliai funkcijonali, su puikia akustika, patogi,  kokybiška arena, koridoriuose, pastato išorėje vyrauja minimalizmas. Toks požiūris Lietuvoje  –  nedažnas.  Džiugu, kad kauniečiai parodė visai Lietuvai pavyzdį. Tačiau dėl  Žalgirio arenos  esu girdėjęs kritiškų atsiliepimų: nepatinka paprasti arenos fasadai , vamzdžiai, “plika akim” matoma ventiliacijos įranga , per mažai pinigų skirta aplinkai ir t.t. Bėda ta, kad mes dar iki šiol neatsiribojame nuo sovietinių laikų žmogaus mentaliteto – fasadiškumo. Noras pasirodyti išoriškai, dar tebegundo. Architektūra, kuri  vertinama pagal blizgius fasadus, butaforinius turtus ir tariamą monumentalią galią – praeities architektūra. Tai melaginga architektūra. Visi gerai pamename, kad sovietmečiu už grandiozinių fasadų mes nerasdavom nei  gerai įrengtų patalpų, nei patogumo,nei  jaukumo.  

Eugenijui Miliūnui nebuvo lengva. Būdamas neeilinis architektas, filosofas, visuomenės naujo požiūrio formuotojas  jis ne tik įpūtė miestui naujų  vėjų, bet ir paaukojo savo sveikatą.

Kitas objektas, apie kurį norėčiau pakalbėti, tai Kauno “Akropolis”. Kas matė už šią gražesnę Lietuvoje parduotuvę? Architektams Gediminui Jūrevičiui ir Algimantui Kančui pavyko tobulai integruoti į bendrą interjerą senus pastatus.  “ Akropolis” pastatytas futuristiškai, novatoriškai ir, rodos , paremtas rizikingais sprendimais. Kas galėjo anksčiau patikėti , kad milžiniška  automobilių aikštelė gali būti patogiai įrengta virš magistralės? Šiandien akivaizdu, kad ji puikiai tarnauja miestui, naująjai arenai.

Esu visiškai įsitikinęs, kad Kaunas šį statinį gavo kaip dovaną, o ne kaip nelaimę.

Tačiau, skeptikai nuolatos kartoja, kad “Akropolis” nurungė Laisvės alėją.

 Šis požiūris yra iš esmės neteisingas, nes joks dirbtinis daiktas arba plastmasinis obuolys nenukonkuruos tikro obuolio. Kopija neatstos tikrojo originalo. Laisvės alėja  yra Laisvės alėja. Tai tik laikinos Laisvės problemos. Ji tiesiog reikiamu metu nesusilaukė valdžios tinkamo dėmesio. Alėja pradėjo merdėti ir žmonės nustojo  ja  domėtis.

Kai neseniai architektai Asta ir Šarūnas Kiaunės pateikė naują Laisvės alėjos atgaivinimo projektą, miestui atsivėrė nauja graži vystymosi  viltis: Laisvės alėja įgaus naujas gyvenimo ir žaidimo taisykles, įdomų ir dėkingą scenarijų  ir neabejotinai  atsigaus.

Viena iš pagrindinių teisingo scenarijaus dalių yra žmonių ir transporto judėjimo Laisvės alėja sutvarkymas. Naujoje Laisvės alėjoje turi sugrįžti kažkas iš praeities –akmeninės  dangos, “Konkė”, špižinės detalės ir pan. Tam tikroje dalyje pėsčiųjų tako, vakare gali atrasti vietą automobiliui. Gyvenimas ir žmogus keičiasi ir mes jau negalime atimti iš Laisvės alėjos šiuolaikiško romantiško gyvenimo skonio – lėtai už automobilio vairo pravažiuoti Laisve… 

Džiugu, kad architektų  Kiaunių projekte automobilių judėjimas alėja yra numatytas. Mes su architektu Augiu Guču apie automobilų eismą Laisvės alėjoje jau esame kalbėję daugiau nei prieš trisdešimt metų…..

Juk ir Kauno senamiestis atgijo vien todėl, kad žmonės gali patogiai pasistatyti savo automobilius. Rotušės aikštėje iškart  atsidarė dešimtys įvairių restoranelių, vyninių, parduotuvėlių.  Juk Kauno žmogaus tipas yra “su ratais”.  Jo gyvenime automobilis daug ką reiškia.  Prisiminkime ir tai, kad Iš Kauno yra kilę didieji Lietuvos ralistai, verslai sukasi aplink automobilius, daugelis išmano apie mašinas. 

Kaune yra dar daug nuostabių , originalių, šiuolaikiškų pastatų. Tai G. Natkevičiaus, R. Adomaičio, G. Janulytės – Bernotienės,  A. Karaliaus  ir dar daugelio kitų architektų kūriniai, kuriems aptarti tiesiog trūksta laiko. Stengiausi pakalbėti tik apie daugiausiai diskusijų sukėlusius.

Esu isitikinęs , kad šiuolaikine Kauno architektūra kada nors didžiuosimės taip pat, kaip didžiuojamės prieškario Kauno architektūros šedevrais.

dalinkitės

PRISIJUNK PRIE MŪSŲ Komandos!

ideja

Dalinkis geriausiomis idėjomis vardan Kauno

ideja

Būk aktyviausios Kauno visuomeninės organizacijos dalimi

ideja

Dalyvauk mūsų organizacijos renginiuose