Povilas Mačiulis, Ramunė Bičkauskienė ir Donatas Večerskis komentuoja itin reikšmingus šios dienos miesto tarybos sprendimus, tarp jų ir Kauno gatvių priežiūros planas 2017-siais, unikali sukurta savižudybių prevencija ir Kauno poliklinikų sujungimo planas.
POVILAS MAČIULIS
Kauno miesto vicemeras
Atsikratėme „duobėto“ miesto etiketės, o dabar sieksime tapti „dviračių“ miestu
„Esame parengę visą 2017-ųjų metų Kauno gatvių priežiūros planą. Malonu jame matyti tokius suplanuotus tvarkyti objektus kaip jau remontuojamą Varnių tiltą, Ašigalio gatvės žiedinę sankryžą ir nuvažiavimą į autostradą, pėsčiųjų tunelį su dviračių taku po geležinkelio Rail Baltica trasa, Baltų pr. žiedinę sankryžą, Kauno pilies žiedinę sankryžą ir, žinoma, Laisvės alėją. Tai vietos, kurias turbūt kiekvienas kaunietis pravažiuoja ar praeina bent kartą per savaitę, todėl jų atnaujinimas itin svarbus. Taip pat į šį planą įeina ir dviračių takai, o tai Kaune bus, galiu pasakyti, revoliucinis sprendimas, nes sieksime, kad dviračių takai apraizgytų visą Kauną. Juo labiau mūsų tikslas, kad tai nebūtų pavienės atkarpos, o ištisas dviračių tinklas, kuriuo bus galima pasiekti įvairius miesto taškus beveik nenulipus nuo dviračio. Darbai Jonavos-Kleboniškio gatve, kur planuojamas dviračių takas, jau vyksta, greitai galėsime pradėti stebėti, kaip kelininkų mašinos atlieka darbus ir Veiverių g., Savanorių pr., Tunelio g., Baltų pr., Tvirtovės al. Taigi saulės ir šilto pavasario jau laukia ne tik kauniečiai, bet ir mes, kad kuo greičiau galėtume įsivažiuoti su darbais bei patys „prasiminti“ dviračiais.“
DONATAS VEČERSKIS
Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
Su iššūkiais susiduriantis žmogus neturi likti vienas – tai pagrindinis savižudybių prevencijos tikslas
„Ne tik politikai, bet ir visas NVO sektorius, mokslininkai bei sveikatos įstaigų atstovai buvo „pajungti“ vienam bendram darbui, kurio tikslas buvo įvertinti esamą Kauno situaciją ir parengti ilgalaikę Kauno miesto savižudybių prevencijos strategiją. Įvertinimas neapsiribojo vien statistiniais rodikliais, kitų šalių ar miestų patirtimi, buvo analizuojama, kaip realiai veikia visa sistema, kuomet atsiranda žmogus, bandęs pakelti ranką prieš save. Šios analizės metu paaiškėjo, jog pačioje sudėtingiausioje situacijoje žmogus neretai yra paliekamas vienas, “pametamas”, t.y. išėjus ligoniui iš ligoninės po bandymo žudytis, žmogus paliekamas likimo valiai. Todėl mūsų darbo grupės ir specialistų užduotis buvo sukurti veiksmų planą ir žingsnių seką, kaip turi veikti skirtingas institucijas vienijanti sistema. Dabar, parengus Kauno savižudybių prevencijos modelį, bus laikomasi „atvejo vadybos“ principo. Tai reiškia, jog už konkretų žmogų bus atsakingas konkretus žmogus, kuris turės užtikrinti, kad žmogus nepasimes ir neliks be pagalbos. Taip pat bus atitinkamai paruošti „vartininkai“ t. y. žmonės, kurie pirmiausia susiduria su žmonėmis, kurie bando žudytis, ar su nusižudžiusiųjų aplinka. Greitosios pagalbos personalas, policininkai ar priimamajame dirbantys žmonės taip pat žinos esminius žingsnius, kaip turi būti elgiamasi, kaip atpažinti rizikos zonoje esančius, kam turi būti perduodama informacija ir pan. Taip pat turi būti užtikrinta, kad žmogus pagalbą gautų savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Parengtos veiksmų matricos pritaikytos dviem žmonių grupėms: pilnamečiams ir nepilnamečiams, jose nurodoma, kaip turi būti pasiūloma pagalba, ką reikia daryti, jeigu asmuo atsisako tokios pagalbos ir pan. Kuriant šias matricas, Kaunas patirties sėmėsi iš kitų Lietuvos miestų (Kupiškio ir Vilniaus) bei užsienio šalių, todėl tikimės, jog į savo strategiją sudėję pačius geriausius pavyzdžius, per artimiausius trejus metus visi kartu pasieksime skaudžių netekčių skaičiaus mažėjimo, o pagalbos laukiantys, sulauks jos tinkamu metu ir profesionaliai.“
RAMUNĖ BIČKAUSKIENĖ
Darnios plėtros ir investicijų komiteto narė
Visi pavargome nuo eilių pas gydytojus, todėl poliklinikose reikėjo imtis revoliucinių sprendimų
„Kauniečiai jau daug metų skundžiasi įvairiomis problemomis, kurios kyla bandant patekti pas gydytojus Kauno miesto poliklinikose. Tai ir ilgos laukimo eilės, ir kai kurių tyrimų negalėjimas atlikti tam tikroje poliklinikoje, be abejo ir neprofesionalių specialistų pagalba, mat visi „gerieji“ jau yra išėję dirbti į privačias įstaigas. Ši situacija privertė mus pasakyti: „Gana, užteks, darykime ką nors!“. Būtent dėl to buvo suformuota specialistų komanda, sudaryta iš medikų ir savivaldybės atstovų. Beveik pusmetį buvo analizuojama įstaigų veikla ir ieškoma sprendimų jų darbo efektyvinimui. Manau, rezultatas, netradicinis, tačiau veiksmingas. Penkios Kauno miesto savivaldybės valdomos poliklinikos bus apjungiamos į vieną. Permainos užtikrins skaidresnį poliklinikų valdymą, nebematysime išpustų administracinių aparatų, bus sutaupomas beveik milijonas eurų per metus, o tai leis ženkliai didinti atlyginimus medikų personalui. Pasikeis situacija ir pacientams, nes jie gaus profesionalesnes poliklinikų paslaugas, bus galima greičiau patekti pas tam tikrus gydytojus. Sprendimas sudėtingas, bet atnešiantis gerų permainų vėjų.“
